:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

K.Planko kūryba

Kęstučio Planko poezija - tai atviras ir skausmingas kalbėjimas į materializmu ir empiriokriticizmu persmelktą mūsų gyvensenos erdvę, tai kankinančiai patrauklus gyvenimo ir intoksikacijos mišinys, pašauktas išvaduoti kenčiančias sielas nuo sustabarėjimo ir difrakcijos. Klaidžiodamas jo poetinio pasaulio klystkeliais kartu su lyriniu herojumi dar kartą prisimeni jau mokyklos suole pamirštą tiesą - nėra nieko svarbiau už ryšius tarp žmonių. Kaip tai svarbu nūnai, kai draugiškas žvilgsnis, drąsus žodis ar ištiesta ranka, taip ir nesulaukia atsako pakimba ore, o sėkla, kritusi tarp dviejų žmonių nebesudygsta. Brolybės sėkla...

Gal ateinančioms kartoms laikmetis, kuriuo gyveno ir kūrė K.Plankas ir mes visi, atrodys paskendusi ūkanose epocha, kai alkoholiniai gėrimai nesilepino valdžios tolerancija, o genialusis Algirdas Einšteinas, anot gerb. K.Voneguto, nors jau buvo išpranašavęs rato atradimą, dar neturėjo supratimo kaip tas daiktas atrodo. Taip, viskas keisis, viskas tekės... Nekintamas paliks tik juos ir mus pasiekęs Poeto Žodis. Žodis, kurį atvirai, nesislėpdamas už pistacijos jis taria lyg paprastą, laiko išbandytą tiesą: "nueisim mes į rūbinę..." Tiesą, išliekančią, kai visa kita jau prarasta...

Matyt čia ir slypi didžioji Planko kūrybos superpotekstė. Ji neprieinama spekuliatyvinio išskaičiavimo apologetui, ir tas, kuris čia temato kontempliatyvią meditaciją, patrimonalinio merkantilizmo nuneigimą ar daugiadimensines filosofines kategorijas, geriausiu atveju regi tik mažąją ledkalnio dalį. Bet labiau tikėtina, kad jis pats yra kvailys, subtilumą praradusi jaučio užpakalio iškamša, trivialus unitazo dangtis. Būtent tokiu susnelių daroma žalą kompensuoja K.Planko poezija. Savo meninį substratą autorius programiškai reiškia kūriniuose "Apie vaikiną ir merginą", "Beieškant Vyto", "Mitingas". Likusius gi lyg Demonas persekioja fatalinga lūžimo tema. Kas tai - nuojauta, protestas? Tegu neapgauna skaitytojo tariamas poetinių temų laikinumas, ar ne gerb. Bandzaitis yra pasakęs "Nėra amžinesnio dalyko už laikiną". Lūžimas - tai ne paprastas apsivėmusio girtuoklio pagulėjimas po stalu ar krūmu, o ne! Tai tiltas tarp kasdieninės realybės ir transcendentinio meditacijų pasaulio, tarp būties ir dvasių amžino medžioklės ploto. Kiek telpa į tą trumpą lūžimo akimirką - visas gyvenimas, o gal ir dar daugiau. Sustok akimirka žavinga!- tokiomis akimirkomis sušukdavo poetas K.Plankas. Lužimas, poeto kuryboje, tai nesavanaudiško gyvenimo džiaugsmu atsisakymo geresnės ateities vardan simbolis. Tai ne laikina, o amžina, ir jei Jūs esate toks nepataisomas kretantis materialistas, paskaitykite papirusus! Jau senoves egiptiečiai lūždavo..,

Neabejotina, kad K.Planko lyrika yra viena skambiausių šiuolaikinės (contemporary) ir ateities (future) pasaulinės literatūros stygų. Išlikdama universali ir liberaliai kosmopolitiška, poeto rašliava jautriai atliepia, kuo jautriausiai atliepia šios dienos mūsų gyvenimo aktualijoms. Vienur jo plunksna transformuojasi į sunkų vėzdą, negailestingai triuškinanti užsimaskavusius ir atvirus, už trupinį aukso parsidavusius kolaborantus, o kitur, žiurėk, autorius lyg mazgote tvoja per marmuzę lžepatriotui, kuris dantimis įkibęs į gerklę savo artimui, antruoju galu išradingai taikosi apipurpti tolimą (ir pavojingesnį) savo priešą.

"Eilėraščiai nešvankūs ir prieš valdžią" - jaudinantis poetinis trileris. Pirmasyk vartydamas šia patrauklią, kvapą užimančią knygą, tiesiog nusilaužiau nykštį. Koks tai menkas praradimas, lyginant su patirtu atradimu! Ar gali būti kas nors gražiau nei šis nuostabus gėrio pašlovinimas, kartu rūstus perspėjimas blogiui ir visiems jo tarnams, matj ich tak!

Menotyrininkas asp. M.Vamzdeikis
 

Poetas K.Plankas gimė atokiame mieste Intoje, darbininkų ir valstiečių šeimoje. Jį auklėjusi senelė, pati būdama kaimo dukra, taigi jautri nenusakomam Lietuvos gamtos grožiui, nuo mažens Poetui diegė meilę gėriui, be galo turtingam paprastam žmogui, dainai bei eilei. K.Planką ji supažindino su neaprėpiamu tautosakos lobynu, taigi pamokydavo ir nešvankių eilėraštukų. Vieną jų poetas padeklamavo Seneliui Šalčiui. Gerai kad tas nesuprato lietuviškai ir žviegė patenkintas, ir davė kažkokių nusususių bambonkių. Kai išsivilko, tai tėvai K.Planką žiauriai prilupo ir atėmė, bei suvalgė, tas bambonkes, ir nuo tada poetas pradejo skirti gėrį nuo blogio.

Pirmą eilėraštį K.Plankas parašė dar nemokėdamas rašyti. Jis vadinasi "Mano batai" ir skamba taip:
Mano batai buvo trys
Vienas dingo - zajabis/.
Už šį kūrinį poetas irgi gavo lupti, tuo nukentėdamas nuo meno antrą kartą.

Poetas K.Plankas buvo politiškai subrendęs, moraliai tvirtas. Vėliau poetas persikėlė gyventi į Ukmergę, kur įstojo į spaliukus (dabar skautai), pionierius (dabar skautai) ir komjaunuolius (dabar jaunalietuviai, arba skautai). Čia jis įklimpo ir į pirmąją meilę, čia priprato ir prie visų žalingų įpročių. Visiems atrodė, kad K.Plankas, kaip poetas žlugs, todėl tiems visiems buvo labai liūdna, ir jie "Pivonijoje" per dienas gėrė alų. Negana to, jie dar prisipirkdavo alaus buteliais ir, kai "Pivoniją" uždarydavo, gerdavo namuose, bei versdavo gerti žmonas...

Bet, tikri poetai nemiršta nei gyvi, nei numirę. Ir K.Plankas nemirė! Atvirkščiai! Jis dar kartą, anot Garasto, gimė. Ir pasipylė eilėraščiai bei dainos: "Apie vaikiną ir merginą", "Nueisim mes į rūbinę", "Ich bin stolz auf meinem Stolz", "Neperlenk lazdos" ir kiti. Šie eilėraščiai dabar žinomi visiems: mažiems ir dideliems.

Dabar poetas K.Plankas - pagyvenęs žilstelėjęs džentelmenas, docentas - dirba rimtą mokslinį darbą. Turi paskelbęs apie 842 straipsnių rimtuose moksliniuose žurnaluose ir laikraščiuose. Šiuo metu, vadovaujamas akad., prof. A.Piskarsko kuria taikų tautinį lazerį. Tą lazerį akad., prof. A.Piskarskas 1992 m. ketina pastatyti ant bendrabučio stogo Kamčiatkoje ir nukreipti jo spindulį aukštyn - į Tauro Rago žvaigždyną. Manoma, kad ten gyvuoja nežemiška civilizacija, su kuria galbūt pavyks susikalbėti pikosekundiniais, čirpuotais lazerio impulsais. Kitaip neišeina...

Poetas K.Plankas supranta medžių kalbą, todėl retsykiais išdrožinėja ką nors meniško iš medžio, arba ant medžio. Autorius K.Plankas, pagal A.Zalatorienę, yra dvynys, todėl jo asmenybė, kaip tame filme, yra susidvejinusi.

K.Plankas moka protingai pakalbėti su bendradarbiais ir studentais, pasakyti komplimentą kokiai moteriai, paglostyti savimeilę ar sprandą kaimyno vaikučiui, laikytis gerų manierų prie stalo. Jis, žodžiu, žmogus kokių mums dar stinga... Bet, kartais jis ima ir prisigeria. Tada biauriai ir nešvankiai keikiasi, kalba prieš valdžia, šiaip daro nesamones, kartais netgi vemia. Ir ... parašo eilėraštį! Gal taip ir gerai...

Pratarmė lietuviškam leidimui

Apmaudu, kad tokio autoriaus, kaip gerb. K. Plankas eilės pirmiau buvo išleistos užsienyje... Džiugu, kad jos pagaliau pasirode mūsuose. Tas platus atgarsis, kurio leidinys susilaukė pasaulyje, tas dėmesys, kuris jam parodytas vakarų spaudos gigantų, nustebintų, jei nežinotum- talentas negali likti nepastebėtas. Auksas ir š... blizga, kaip pasakytų gerb. Vorobjaninovas, knygos "Ilfas ir Petrovas" autorius. Tad nenuostabu, kad šių eilučių autorius pasiūlė poetą K. Planką pristatyti K. Vorobjaninovo vardo Laudies Taikos premijai. O tau, gal ir ne visada apsiplovęs skaitytojau, galiu pasakyti tik tiek-"To manage means to do by others hands"

L.Vunevičius

Kūrybos rinkinys nr.1

Ak neklausk mergaite
Beieškant Vyto
Aš įsimylėjau
Veržia kaklą diržai
Apie Rasą ir mūzą
Ne komjaunuolei
Marytė myli Joną
Vakaras bare "Keturių Kantonų"
Vasaros
Čia Vakarai

Kūrybos rinkinys nr.2

Koncertas
Tu lyg žuvėdra
Žvaigždė
Pakelki
Linkėjimai gimtadienio proga
Kalnai yra kalnai, o mergos yra mergos
Galvok apie tėvynę
Pavasaris
Mano vidinis pasaulis
Pirma laiko
Ta šalis
Einu per žemę
Nežinomai merginai bevardžiame bare
Beprasmis eilėraštis
Pokalbis

Kūrybos rinkinys nr.3

Partitūra operai “Gediminas”
Ne skalbinius ant laido
Mano akys - Tavo Akys
Rūškana Vedėja
Kaip chuliganas Chulio Arvydas Kazys Lia Rosso-Ruseckas užmušė kompozitorių Petrą Gaulę
Pirmoji Nastasijos meilė
Aš blaivas
Eina sekretorius
Naktis su V.Svazu
Valsas
“Atgimimą” skaitau
Aš paklausiau Sofijos
Apie vaikiną ir merginą
Kokia naktis
Goda
Važiuojam su mumis, panelės, į Saulėteki
Ant skardingo Reino Kranto
Ką K.Plankas myli labiausiai
Į blaivybę

Kūrybos rinkinys nr.4

Generalisimui
Laiškas Sarai
Kaip parašyti gražų ir švankų eilėraštį (ir kodėl aš jo vis neparašau)
Miko Petrovičiaus atsakas jaunajam programuotojui
Aš karys
Laimingas Hasegava
Pro kobietu i poeta
Tyliai šlamančių liepų paunksmėj
Kodėl aš geriu
Dvi istorijos
Mitingas
Prisimenu
Štai stoviu aš ant kalno
Koks aš poetas

Kūrybos rinkinys nr.5

Broliai, seserys, pirkit mane ir skaitykit
Aš kartą gėriau
Mickaus bobutė
Ginekologas Vasia
Iš ginekologo Vasios patarimų
Priimki
Dingo Katrytė
Festivalis
Aš laiminga
Narys korespondentas (clen koras)
Tu numegzk man, mama, butelį
Kaip gimė K.Plankas
O kaip gimė Leninas
Tu nepamiršk geriausio savo draugo
Apie susvetimėjimą
Mitingas II (arba po aštuonių metų)
Palinkėjimai
Tegul yra čionai mėsos
Vasaros vakarą