:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

K.Planko poezija (4 dalis)

Generalisimui

Myliu tave karštai karštai
Kaip mylėt tegali vyras vyrą
Ir ant likimo vis nirštu už tai
Kad, kai gimiau, buvai jau miręs

VOT, jeigu būčiau gimęs, kai tegyvenai
Kada visi tave karštai mylėjo
Netekę mano meilei būt vienai-
Jin būt į meilių chorą įsiliejus

Bet vieną šaltą žiemą tu mirei
(Kai pagalvoju, tai net ašara nurieda)
Nors, verkti vyrui, mol kad negerai
Bet man tų ašarų visai negėda...

P.S. Kaip žinia, kiekvienas rimtas poetas yra parašęs po odę generalisimui: ir S. Nėris, ir E. Mieželaitis, ir, įtariu, K. Donelaitis. Kadangi aš pats save laikau per poetą, tai va, prašom.

Laiškas Sarai

Plaukus nuo galvos man rauna žmona
Kažko jai maža, kažko negana
Rėkia iš bado paklaikę vaikai
Ir pagalvoji- o buvo laikai...

Buvo vesternai, buvo degtinės
Buvo ir meilė pati pirmutinė
Buvo antroji, o ypač trečia
Ne, neištversiu, jau bėgsiu iš čia!

Bėgsiu į nuostabią tolimą šalį
Ten pamatysiu vėl žalią berželį
Pilką padangėj aukštoj vieversėlį
į nuostabią šalį- Izraelį...

Kaip parašyti gražų ir švankų eilėraštį (ir kodėl aš jo vis neparašau)

Jei jauti įkvėpimą
Jeigu noras toks ima
Parašyti kokį gražų ir švankų eilėraštį
Užsirišt reikia šlipsą
Ir ženklelis lai šypso
Komjaunimo ir draudžiama
Būt prisigėrusiam

Bet ženklelis, manding
Man senokai pradingo
Ir neskolina Petras
Tas, kuris sekretorius
Ir su šlipsu man striuka
Jis tai pernai nutrūko
Per gegužės šventes
Iš linksmumo, kai koriaus

O kas liečia degtinę
Tai tema čia skaudi man
Na, o jei atvirai
Tai nuo pirmo jau kurso...
Tad galiu nuraminti
Kad eilėraščio rimto
Nesukūriau dar, ir jau
Vargu ar sukursiu

Miko Petrovičiaus atsakas jaunajam programuotojui

Nemoku aš jokio Fortrano
PL'e neprogramuoju
Svajonė man dirbti ant krano
Ir ji išsipildys gal tuoj jau

Aš karys

Kareiviški batai nugraužė man koją
Ale aš dėl to nė kiek nedejuoju
Net jeigu man koją majoras nupjautų
Vis viena tylėčiau, velniai mane rautų

Do lampočki man šaltis ir blusos
Valiūkiška šypsena trykšta pro ūsus
Tik viena blogai- neišskiria vyno
O galėtų juk ginam tėvynę

Laimingas Hasegava

Laimingas Hasegava
Laiminga žmona Joko
Jie naują butą gavo
Jau pinigus įmoka

Ir krykštauja abudu
Tarytum idiotai
Ne juokas gauti butą
Pačiam centre Kioto

Prof. Hasegavai

Pro kobietu i poeta (Po prostu)
 

Przyszla do chaty kobieta-
Ale nie ma tu poeta.
-Co mnie robic bez czlovieka?
-Co mnie robic? Będzie czekac...

Nelabai raukiantiems pateikiamas autoriaus tikslus vertimas:

Atėjo moteris į namus
Bet ten nėra poeto
-Ką gi man daryti be vyro?
-Ką daryti? Lauksiu...

Tyliai šlamančių liepų paunksmėj

Tyliai šlamančių liepų paunksmėj

Mes šį vakarą vėl susitiksim

Tu prigulsi ir aš atsigulsiu

šalimais, betgi be jokio tikslo

Atsikimšime bonkę degtinės

Ir išgersim nė žodžio nesakę

Parausvęs tavo veidas užtinęs

Palinksmės mano drumzlinos akys

Ir krūtinėj maloniai taps šilta

Ir jausmai tučtuojau įsijungs mums-

Panery, prie Valakampių tilto

Tyliai šlamančių liepų paunksmėj

---

Kodėl aš geriu

Štai ir vėl, štai ir vėl

Prisigėriau alaus

O kodėl, o kodėl

Kas paklaus, kas paklaus

O todėl, o todėl

Kad alus man skanu

Tai ir vėl, tai ir vėl

Aš į barą einu

Tai ir vėl, tai ir vėl

Aš geriu, aš geriu

O kodėl, o kodėl

Aš negerti turiu?

---

Dvi istorijos

Istorija pirma sena - Ezopo

Ji apie tai,

Kaip lape vynuogių norėjo

Bet augo jos aukštai,

Pasiekti neišėjo,

Tai nusispjovė ir pasakė - neprinokę

Ir man istorija patirti teko tokią

Menu užkadrint moterį

Labai norėjau

Bet nusiplovė ji

Nors pastangų daug dėjau,

Tai irgi nusispjoviau ir tariau - rieboka

---

Mitingas

Visas sulinkęs, visas sukumpęs

Mitingą pradėjo komunistas Funkas

- Karo nereikia, man dingo per karą

Kilogramas aukso ir žmona Sara

Po jo kalbėti atsistojo

Kolūkio paprastas artojas

Papasakojo jis, kaip taikiai vyksta darbas

Kaip žemdirbių nukarę lyg pat žemės varpos

-Taip, varpos - sake jis - čto nada

Ir pasmerkė amerikiečius už Grenadą

Po jo kalbėjo revoliucionierius Vasia

Jis užžiebė mums patriotiškumo dvasią

Ir ėmė rėkti užžiebta galiorka:

-Tu Reiganai mesk bombą ant Niujorko

Na o tada, šiaip tai tylokas

Pagavo siausti pionierius Poviliokas

Užšokęs ant palangės nuplėšė karnizą

Ir prievartauti bandė komjaunuolę Lizą

Kai ta nesidavė, visaip ją išvadino:

O, gaila, mitingą mums svancas sugadino

Mitingas II (arba po dešimties metų)

Dar pasenėjęs, dar kiek pakumpęs

Pirmas kalbėjo gerbiamas Funkas

Gerbiamas Funkas - atstovas nuo sąjūdžio

Už Lietuvą laisvą, už Lietuvą gražią

Ir salė plojimų gausių negailėjo

Ir nešė jam mergos gėliu - orchidėjų...

Po jo kalbėt į sceną lipo

Naujasis ūkininkas, ponas Mikas

Papasakojo koks jo geras ūkis

Kiek daug mažų paršelių skersasnukių

Ir kaip jo visos karvės dosniai duoda

Ir apie varpų sklidiną aruodą

-Taip, varpos- sake jis- čto nada

Ir smerkė Gorbačiovą už blokadą...

Toliau kalbėjo rezistentė Stasė

Kaip ji kovojo, bunkerius kaip kasė

Kaip prievartavo stribas rysininkę Iną

Kaip vadas Petras pats susisprogdino:

Ji kalba ir jai ašaros per veidą rieda

O salė švilpia ir skanduoja "gėda"...

Po jo kalbėti dar turėjo

Ir blaivininkų sambūrio vedėjas

Ir Caritas atstovė ponia Nastia

Atstovas nuo laisvųjų pederastų...

žodžiu kalbėję būt dar daug kas

Jeigu ne Povilioko brolis - skautas

Slapta pavartė pornografinį žurnalą

širdis jam nuo vaizdų fainų apsalo

Ir puolė, tartum auką puola aras

Ant šalimais sėdėjusios iš Caritas

Bet ta lyg tigrė savo garbę gynė:

Skaistybė jai brangiau net už tėvynę

Ir kovėsi ji narsiai, drastiškai

Ir jai kovoj šventoj padėjo pederastai

Ir buvo triukšmo daug ir daug dejonių

Ir gėrė blaivininkai masiškai valerijoną

Ir meldėsi iš Caritas, ir ūkininkai keikės

Taip mitingas mūs tautinis ir baigės...

Skiriu klasiokams: Vitoniui Povilui ir Eizabetai Okinco

---

Prisimenu

Prisimenu, tave, prisimenu

Krūtinę tavo putlią

tą tylų vakarą prie Simno

Nebaigtą gerti butelį

Ir saulę didelę, raudoną

Nusmigusią į ežerą

Prisimenu tave Aldona

Figūrą tavo gražią

Ak tavo nuostabią figūrą

Bet čia nulaušiu mintį

Nes dar supošlinsiu šį kūrinį

šiaip lyrišką ir rimtą...

---

Štai stoviu aš ant kalno

Štai stoviu aš ant kalno,

Pasaulis kaip ant delno,

Pažiūriu aš į apačią:

Gaivus vėjelis papučia,

Ir debesėlis plaukia -

Namie mergelė laukia...

---

Koks aš poetas?

Koks aš poetas, manęs nemyli mūzos

Mane temyli pederastas Juzas...

Ir sau, gi eilėraštį reikia pasiskirti. Todėl ir skiriu...