:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

K.Planko poezija (2 dalis)

Koncertas

Jau tuoj koncertas, tvyro šurmulys

Jau mergos dairosi pasidabinę

Tiktai ne operos teatre jisai įvyks

O kažkuriam bute, kažkur Lazdynuos

Nuščiūva salė, ir kažkaip lėtai

Maestro - stalo komendantas kyla

Nors ir be frako, bet svarbu ne tai

O tai kad vyras darbą šitą myli

Štai mosteli valdingai jis ranka

(Vos neužkliudė akinių kaimynės)

Jo rankoj ne lazdelė anei granata

O taurė sklidina kvapnios degtinės

Štai mostas kitas - trys ir keturi

Ir choras pasiruošęs išsižioja

Ir gęsta tyliai šviesos kambary

Nuščiuvę laukia darbininkai ir artojai

Greičiau pradėkit - laikas dievaži

Ir skambteli suderintos taurelės

Ir nuvilnija arija graži

Apie malūną, stovintį prie kelio

Ir kaip užgęsta vakaruos žara

Ir vėl taurelės skamba melodingai

Ir tartum balerinos gulbių ežere

Ant stalo lipa Sofija ir Inga

Kilnoja kojas, lipa ant mėsų

Ir grakščiai partneriams į glėbius krinta

O čia jau džiaugsmui neapsakomam visų

Maestro skelbia ariją septintą

Staiga lyg Paganiniui kaip styga

Nutrūko vos koncertui prasidėjus

Taip Petrui viskas baigėsi staiga

Ir lūžo jis be amo ant Vedėjos

Po to antra styga, po to trečia

Kaip trūko smuiko vargšo Paganinio

Taip viens po kito lūžome ir čia

Ir kritom ant savų trapių kaimynių

Bet liko dar viena styga - tai aš

Ir buvo Mocartas ir buvo Bramsas

Ir sušukau - ak neški mane, nešk

Tos muzikos perdaug - jaučiu jau vemsiu

Bet liko dar antra styga - tai ji

(Jinai nemaišė - klausė vien Naujalio)

Jinai pasibaisėjusi tik gailiai mykė

Ak žmonės, ką jūs darot, kaip taip galima...

Nebeprisimenu maestro, kaip jisai

Pavargęs skelbė tostą paskutinį

Nes bemoliai ir diezai baigėsi visai

Kaip buteliuose baigiasi degtinė

Nurimo viskas, tyliai vakare

Nebuvo bisų, nei aplodismentų

Tačiau rytoj, kažkuriame teatre

Kviečiu visus į sekantį koncertą...

---

Tu lyg žuvėdra

Tu lyg žuvėdra

Pakliuvus į vėtrą

Ir neberandanti kranto

Klyki blaškaisi

Seilėm taškaisi

Jeigu nėra laboranto

Verčiau tu nurimki

Ant stalo parimki

Smakrą užvertus į viršų

Gal kur užtruko

Gal kartais rūko

Gal paprasčiausiai pamiršo

Tu kantriai palauki

Lyg liepa palaukėj

Ir mušant dešimtą kurantams

Tinkas ims kristi

Ir tarytum Kristus

Į klasę nužengs laborantas

Vėl krykštaus studentės

Lyg per Spalio šventes

Ir vėlei padangėj bus giedra

O tu va blaškeisi

Ir seilėm taškeisi

Lyg vėtroj paklydus žuvėdra...

(...skiriu doc.Žurauskienei. Man tekdavo laborantauti jos vedamuose laboratoriniuose medikėms. Na ir kartais pavėluoti... )

---

Žvaigždė

(Petrui N ir Vedėjai )

Kiek žvaigždžių, koks paukščių takas

Ten mėnulis jaunas vaikšto

Petrai, aš esu apakus

Tu nupirk man, Petrai, žvaigždę

Aš tą žvaigždę pasidėsiu

Tarp servizų, tarp kristalų

Man vienai, vienai spindės ji

Petrai, man širdis apsąla

Kaip bus faina kai matysiu

Kaip ji spindi kaip ji tviska

Petrai, Žvaigždę man nupirksi?

Tu gali nupirkt juk viską...

---

Pakelki

Pakelki, ei, pakelki butelį alaus

Pakelki ir priglauski jį karštai prie lūpų

Kaip muzikantas kad prie lūpų glaudžia

Priklausomai nuo stovio smuiką arba triūbą

Pakelki, ei pakelki butelį alaus

Ir kai jau tuščią jį žemyn nuleisi

Tai muzikos garsai tave pagaus

Ir tu į šalį muzikos lėtai išeisi ...

(Skiriu Dr.K.Burneikai (Vilnius) ir Herr U.Wendland'ui (Braunschweigas) )

---

Linkėjimai gimtadienio proga

Gyvenimo tavo saulutė jau ritas

Kas dieną žemyn ir žemyn

Prabėgo jaunystė, pradingo, nuvyto

Lyg rožės pas sodo kaimynę

Neverki jaunystės, neverki tos rožės

Esmė jos pražyst ir nuvysti

Tu mokslo žinias įsisavinki godžiai

Kad taptum gera specialistė...

(Tai linkejimai Ekaterinai O'Kinco issakyti jos 26 gimtadienio proga )

---

Kalnai yra kalnai, o mergos yra mergos

 

Jūs sakote, kalnai tokis dalykas

Kad tik kalnuos pabuvęs sužinai

Kad jie yra geriau nei viskas kitas

Už kalnus kad geriau tiktai kalnai

O aš, o man norėtūs pasakyti

Kad mergos yr geriau nei tie kalnai

Už jas geriau nebent tik mergos kitos

Tos kitos, ant kurių dar nebuvai

---

Galvok apie tėvynę

Kai taurė kupina skanios degtinės,

Kai po pirmos nudažo veidą šypsena,

Užkąsti neskubėk, o prisimink Tėvynę

Zakuskės daug... Tėvynė, Ji - viena!

Ir po trečios, kai taps krūtinej šilta,

Ant stalo šoks agurkai bei kepsniai,

Sugrįžk į Ją prisiminimų tiltu,

Paklausk protingai, ar gyva Jinai.

O po penktos, kada mintis - lakūnė

Kažkur išskristi vėlei panorės,

Grąžink Tėvynėn ją, nuplėšk nuo kūno

Parimusios pašonėj moteries.

Na o tada, kai paskutinis lašas

Ištirps ant tavo lūpų iškreiptų,

Sušuk staiga:"Tėvyne mano!

Ašei į glėbį tavo juodvarnių krentu!

iš K. Plankas, M. Vamzdeikis. Vyro Calendorius, psl.127 (parašytas kartu su asp. M. Vamzdeikiu)

Pavasaris

Žaidžia pievoj drugiai,

Nuvilnija rugiai,

Nuo obels sakų žiedlapiais sninga,

Sėdžiu aš tarp gėlių,

Degtiniuką geriu

Ir šypsausi kažkaip ypatingai...

---

Mano vidinis pasaulis

Koks tas pasaulis mano nedidelis,

Kiek gi nedaug jam tereik -

Gal kokio butelio, kito degtinės,

Ir jau beveik kad gerai.

Koks tas pasaulis mano, kad vargiai

Jam kada nors ko pristinga -

Gal pamylėt pasigavus kur mergą

Ir jau beveik kad laimingas.

Koks tas pasaulis, bet netgi ir šito

Būna, deja, kad ir nėr -

Tai tebelieka tada parašyti

Kokį nešvanki eilėraštį...

---

Pirma laiko

Skamba dainos, kyla tostai,

Liejas šnapsas, pilas vynas,

Akį žavi, širdį glosto

Besišypsančios merginos.

Man taip miela, man taip faina,

Akys blizga, mintys pinas: -

Ei, linksmiau skambėkit dainos! -

Ei, įpilkit dar degtinės!

Bus degtinės, bus dar vyno,

Bus dar viskio, bus dar visko:

Besišypsančios merginos

Šiaip sau, kaip žinia, nešypso.

Vien tik man jau nebebus to,

Teatleidžia man merginos:

Pirma laiko, jaunas, lūžtu

Net jeigu neišmėginęs...

Klasiokei B.Vidai ir jos draugėms is banko

---

Ta šalis

Ji tarytum pajūrio smiltynuos

Toks skaidrus, mažytis gintarėlis

Ar jūs žinote kaip ta šalis vadinas?

Izraelis!

Bet ir gražios gi tenai merginos

Neišpieštų netgi Rafaelis

Ar jūs žinote kaip ta šalis vadinas?

Izraelis!!

Virš laukų, kalvų ir ąžuolynų

Ten čyrena mažas vyturėlis

Kaipgi ta šalis, draugai, vadinas?

Izraelis!!!

---

Einu per žemę

Einu per žemę, vasaros pritvinkusią,

Žvelgiu į dangų, pilną vyturių

Iš pažiūros gudresnį išsirinkęs,

Tokius žodžius aš Vyturiui tariu:

- Klausyki, vytury, tu pilkas paukšti,

Tu laisvę tautai ant sparnų neši,

Klausyki, vytury, iš skrydžio aukščio

Tikriausiai Lietuva labai graži?

- Kada ryte aštuntą ar devintą

Sugirgžda svirtys kaimo šulinių,

Kada tėvelis girtas kryžium krinta,

Lyg Cidzikas, daržely prie namų,

- Kada sena močiutė parduotuvėn

Žvaliai žygiuoja lauko takeliu,

Kada plati dukrelė pievoj guli

Tarp runkeliū, karvučių, bei gėliu,

- Kada bernelis motociklu Iž'u

Kiek traukia, varo dulkių debesy,

Klausyki, vytury, iš paukščio skrydžio

Tikriausiai Lietuva labai graži?

Bet vyturys man nieko neatsakė,

Matyt kalbėti buvo jis nelinkęs

Tik nusispjovė negražiai per petį

Ir nuplasnojo sau Lazdijų linkui...

---

Nežinomai merginai bevardžiame bare

Nenoriu šnapso, nei konjako,

Anei kvapniosios "Primos",

Tave temato mano akys,

Bare keistai parimusią.

Ir vaikšto žvilgsnis, lyg turistas,

Per tavo kūną slenka,

Čionai užeina, ten užklysta,

Visas vietas aplanko.

Pakyla kojomis, kiek leidžia

Riba sijono mini,

Nerūpestingai pasižaidžia

Tarp tavo klubų linijų.

Pavaikšto talija, lyg tiltu,

Užkopia ant krūtinės:

- Klausyk, barmene, gal įpilk tu

Skanios, kvapnios degtinės!

Ne man degtinė ta skaidrioji,

O žvilgsniui - piligrimui,

Tegul toliau tavim klajoja

Bare keistai parimusia...

---

Beprasmis eilėraštis

Aš užmerksiu pavargusias savo akis
Ir į tylą giliai įsijausiu,
Galbūt vėjas ateis, ką nors pasakys
Pakuždės, padainuos man į ausį...

Gal dainavimui vėjo varpeliai pritars
Miško fėjos beviltiškai gražios
Gal prieš mano užmerktas akis atsivers
Neapsakomo grožio peizažas...

Bet greičiausiai tik murziną tamsą matysiu:
Nei varpelių, nei pusnuogių fėjų.
Gal todėl, atsiprašant, eilėraštis šis
Toks beprasmiškai pilkas išėjo.

---

Pokalbis

Kada širdis vaitoja, spurda, rėkia,
Kada krūtinė suliepsnoja ugnimi -
Imu degtinės butelį ir duonos riekę -
Viens-du ir jau kalbuos su savimi.

Tai kas, kad mano akys apsiblausia -
Širdy užtat nelieka rūpesčių jokių.
Kai pasakau ką linksmo - tai šypsausi;
Kai išgirstu ką liūdno - tai verkiu...

Kalbu - klausaus: kaip ragana ant sniego
Nykštukai p*sa, arba aukso žuvį po ledu -
Kol pamatau įkyrią rožą dėdės Miego -
Tada jau tašką savo pokalbiui dedu...