:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

K.Planko poezija (3 dalis)

Partitūra operai “Gediminas”:

Dabar tu viską pamiršai

(Jolantos arija iš Operos "Gediminas)

Dabar tu viską pamiršai

Kaip pelenai pamiršta lietų

O juk kadais eiles rašei

Tu man ant sienų tualetų

O juk kalbėjai taip gražiai

Sakei esu visai tau nieko

Tu mano vardą išrašei

Gelsva čiurkšle ant balto sniego

Senai išbluko užrašai

Sniege ir sienoj tualeto

Dabar tu viską pamiršai

Kaip pelenai pamiršta lietų...

Nepamiršau tavęs, nepamiršau
(Gedimino arija iš Operos "Gediminas": atsakas į Jolantos ariją)

Nepamiršau tavęs, nepamiršau...
O atvirkščiai - labiau dar pasiilgau:
Užmerkiu aš akis - tave matau
Su suknele balta, tarp pievos smilgų.

Bet atsimerkus - tuščias kambarys -
Ir kaip širdis ištverti šitai gali?
Akis užmerkiu - kad tave išvyst -
Ir vėl regiu, šįkart jau be suknelės...

Tava suknelė kabo ant šakos -
Kartu ir mano kelnės, beigi švarkas...
Ir niekad nepamiršiu aš tavęs tokios,
Ilgai šypsosiuosi laimingas, užsimerkęs...

Tai tu sakai, kad tu sugrįžtum?
(Jolantos baigiamoji arija pritariant angelų chorui, bei bobelėms verkiant iš džiaugsmo)

Tai tu sakai, kad tu sugrįžtum?
Tai tu sakai, manęs nepamiršai?
Man ašaros iš džiaugsmo trykšta
Ir veidu liejasi akių dažai...

Tekėkit ašaros, riedėkite į sriubą!
Tegu vaivorykštė nušvis ji nuo dažų,
Ak negaliu, balsu pagausiu sriūbaut,
Taip širdžiai gera, liūdna ir gražu.

---

Ne skalbinius ant laido

Ne skalbinius ant laido
kažkas paliko džiūti:
Kazys čia nusileido
su savo parašiutu.

gerai, kad jį pamatė
jauna žmona Albina
tai savo darbą metė
ir Kazį nukabino.

ir rankom susikibę
abu namo nuėjo
o kupolas tekybo
siūbuodamas ant vėjo...

Šauniesiems padangių pilotams, tame tarpe ir Chulio Arvydui Kaziui Lia Rosso - Ruseckui.

---

Mano akys - Tavo Akys

Šviečia, spindi mano akys

Klausia jos nebyliai

Tavo akys man atsako:

-Aik iš čia, debile...

---

Rūškana Vedėja

Rūškana Vedėja

šypsosi nedrąsiai-

Pamena kaip ėjo

Ji į pirmą klasę

Ir į antrą klasę

Pamena kaip ėjo-

šypsosi nedrąsiai

Rūškana Vedėja...

---

Kaip chuliganas Chulio Arvydas Kazys Lia Rosso-Ruseckas užmušė kompozitorių Petrą Gaulę

Tą vakarą žvarbų

Nebodamas vėjo

Kazys savo darbo

Daryti išėjo

Bet išmetė kiaulė

Beširdis likimas

Išėjo ir Gaulė

Ieškot įkvepimo

Bet jis nesumojo

Nė pirmojo takto:

Kazys jį užplojo

Dviem smūgiais per kaktą!

Skiriu kompozitoriui P.Gaulei ir chuliganui Chulio Arvydui Kaziui Lia Rosso - Ruseckui.

---

Pirmoji Nastasijos meilė

Nastasija kavinėje

Užkadrino Arvydas

Ir meilė jos krūtinėje

Pražydo, ak, pražydo

Pirmiausiai buvo dvasinė

Bet peraugo į fizinę:

Ir štai dabar Nastasija

Jau nebedaro fizinio...

---

Aš blaivas

Kokie man gražūs

žolė ir medžiai

Kokia graži gimtinė

Kokie malonūs

šiandien man žmonės

Visi, nen ne partiniai

Einu laimingas

It B.B.Kingas

Ir vėjai glosto gaivūs

Ir man gyventi

Tikrai kad šventė

Mat aš šiandieną blaivas!!!

---

Eina sekretorius

Eina sekretorius,

žengia per gimtinę

Pasitempęs, orus,

Kojos jo ištinę

Nors laukuos gimtinės

Purvo iki kelių

šviečia ant krūtinės

Nušveistas ženklelis

Kas kad kojom šlapia

Purvo jis neboja

Jis dainuoja apie

Nuostabų rytojų

Apie tai kaip imsim

Mes geriau gyventi

Apie tai, kaip linksma

Bus per Spalio šventes

Apie paskutinį

Vado nutarimą:

Ir tolyn, tolyn vis

Per rudens arimą...

Sekretoriui Pekrui N.

---

Naktis su V.Svazu

Užgeso šviesos languose

Užsnūdo pievoje berželis

Tik Svazo nerami dvasia

Surasti atilsio negali

Ji blaškos nerimo pilna

Ir kaip nurimt jai, dieve mano

Kai guli šalimais pana

Nepažinta, lyg okeanas

Merga plati, tarytum spinta

Lyg besispardantis miražas

Bet nepavyksta jos pažinti

Nors kuo smarkiausiai stengias Svazas

Nors liejas Svazui pažadai

Nors meilės jis žodžius kartoja

Nors triūsia rankos jo juodai

Lyg Lietuvos laukų artojai

Bet Svazo žodžiams ji kurčia

Kartoja vieną - ne tokia aš

Jei būt tokia, tai kurgi čia

Senai ramus miegotų Svazas

Bet ne, jau valanda antra

Kaip stengias Svazas net sukaitęs

Jo akyse kančia tyra

Lyg gerb. Marytės Melninkaitės

Jo kūnas įtempta styga

Ir graudulys ir pyktis ima

-Tai bent užšokau, tai merga

Iš kur jai šitiek nedavimo?

Po valandėlės, kai aušra

Pro langą Svazo droviai žvelgė

Su viltimi, su nekantria

-O gal gi, vistik, Svazai, gal gi?

Bet lyg lauke kovos karys

Pu nesėkmingo lieka mūšio

Taip Svazas darbo vidury

Kažkaip pavargo ir palūžo

Jau skraistė miego palengva

Jo varganą kūnelį supo

Galbūt sapne su ta pana

Sau smaginos linksmai, su ūpu

O gal sapnavo jis liūtus

žaliam Saulėtekio beržyne

Nežino to nei aš, nei tu

Tik vienas Svazas tai težino...

Skiriu V.Svazui, kuris su realiu asmeniu V.Svazu nieko bendro neturi...

---

Valsas

Aš - tarytum skeletas,

Mano švarkas skylėtas

Bet, tarytum sparnų pakylėtas

šoku valsą iš lėto

Su šokėja baleto

Černiachovskio viešam tualete...

Černiachovskio tualetas - dabar Savivaldybės

---

“Atgimimą” skaitau

“Atgimimą” skaitau,
O už lango valstiečiai

Traukia dainą apie

Kolūkinius laukus,

Kaip į sėją ar pjūtį

Juos Partija kviečia

Ir namus daugiabučius

Patogius pigius

“Atgimimą” skaitau,

O už lango gamyklos

Rūksta dieną ir naktį

Pilkais kaminais

Ir planus su kaupu

šauniai vykdo ir vykdys

Duobkasiai proletarai,

Veidais suodinais

“Atgimimą” skaitau,

O už lango kareiviai

Narsiai žengia kažkur

Pašaukti pareigos

O po ko su medaliais

Pargrįžta, pareina

Arba padeda galvas

Kare dėl taikos

“Atgimimą” skaitau,

Ir parimęs galvoju

Kad kas dieną gyvent

Vis geriau ir gražiau

Kad ne veltui už Lietuvą

Tokią kovojau

Kad ne veltui į Sibirą

žmones vežiau...

---

Aš paklausiau Sofijos

Aš paklausiau Sofijos,

Petraitytės Sofijos

-Ach kodėl taip liūdna man,

Ir gyvent nemiela ?

Nors aplink pavasaris

Man per veidą ašaros

Man į širdį sutemos

Ir kančia į sielą

Ir atsakė Sofija

Pasirąžius sofoje

-Aš visai ne Sofija

Net ne Petraitytė:

Mano vardas Julija

Nemaišykit, Julija

Bet jei širdį sopa:

Gulkis, pasigydisim!

---

Apie vaikiną ir merginą

Esu aš jauna

Guvi mergina

Dar nepažinau jokio bičo

Esu gan graži

Bet bėga visi

Nekadrina vis, tartum tyčia

Vienai man baugu

Viena aš mezgu

Ir mintį pinu apie draugą

Pabels kada jis

į mano duris

Toks fainas ir dailiai nuaugęs

Esu aš šaunus

Ir geras sūnus

Ir dvidešimt du man bus tuoj jau

Mažai aš geriu

Romaną kuriu

Laisvalaikiu magą konstruoju

Bet taip nuobodu

Jei būtume du

Gal būtų tad viskas kitoniškai

Ji būtų graži

Ir aš, dievaži

Mylėčiau ją bent jau platoniškai

Vėlai vakare

Žemaitės skvere

Užkadrino jis tą merginą

Kalbėjo ilgai

Lyg fronto draugai

Vėliau dar nuėjo į kiną

Po kino jis ją

Tamsiąja veja

Tiesiog, lig namų palydėjo

Nuo tos valandos

Tarp jojo ir jos

Draugystė didi prasidėjo

---

Kokia naktis

Kokia naktis - žvaigždžių šimtai

žiūrėk viena nukrito:

Bet tų žvaigždžių tu nematai

Degtinę tau tik ryti

Kokia naktis - sėdėt, svajot

Svajų tankmėj paklysti:

Bet tau svajojimas nė motais

Tau prie manęs tik lįsti

Kokia naktis - kokia tyla

Girdi kaip kala kuolą:

Bet negirdi, tu, prisilakęs

Tu per žemai nupuolęs.

Kokia naktis - nesitikėk

Manęs tu nepaimsi:

Ne tau skirta mana žvaigždė

Ne tu manasis princas...

Skiriu geroms, nelaimingoms mergelėms iš Filologijos fakulteto, Vilniaus Universiteto (tokios jos mūsų laikais buvo...)

---

Goda

Tyliai, tyliai gaudžia vėjas

Tyliai tyliai nardo žuvys

Tu nebūki man išėjęs

Tu nebūki man jau buvęs

Tas žuvis visas iššaudys

Povandeninikas Gintas

Vien tik vėjas gaus kaip gaudęs

Tu nebūki man jau dingęs

Aš ir vėją pabalnosiu

Apsodinsiu sodą jaukiai

Sužinosi, sužinosi

Kaip tavęs aš kantriai laukiau

Bet vėlu tada bus aiškiai

Laikas juk į priekį bėga

Ūkvedys ūks gailiai aikštėj

Ir pyškės nuo šalčio bėgiai..

---

Važiuojam su mumis, panelės, į Saulėtekį

Važiuojam su mumis, panelės, į Saulėtekį

Ten turim muzikos geros

Ir gero vyno

Ten draugas Svazas jums pagros

Ant pianino

Ten linksma bus

Tikrai neteks gailėtis

Važiuojam su mumis, panelės, į Saulėtekį

Ten bus tikrai gerai

Ten visą naktį būsim

Ten kambariai, ten numeriai

Ir ištaigingi dušai

Ten patalai minkšti

Ir anklodės gėlėtos

Važiuojam su mumis, panelės, į Saulėtekį

O po tokios nakties

Kaip visada kad būna

Gal galvą kiek skaudės

Galbus truputį liūdna

Bet visa tai praeis,

Kam praeities gailėtis?

Važiuojam su mumis, panelės, į Saulėtekį

---

Ant skardingo Reino Kranto

Ant skardingo Reino kranto

Plankas vienišas stovėjo

Klausėsi ošimo vėjo

Tėkmę drumzliną stebėjo

Ko jis ieško ko neranda

Koks praeivis jo paklaustų

Gal atplaukiant laukia plausto?

O gal šiaip iš proto kraustos

Ant skardingo Reino kranto

Ant skardingo Reino kranto

Ak ne šiaip čia Plankas rymo

Gi jam Nerį Reinas primena

Traukia iš kišenės “Primą”

Tartum atminimą brangią

Lašinių, dešros, stiklinę

širdžiai mielą “Kristalinę”

Kad pabūt mintim Tėvynėj

Ant skardingo Reino kranto

---

Ką K.Plankas myli labiausiai

Kartą praeivis K.Planko paklausė:

-Ką tu pasaulyje myli labiausiai ?

-Na žinoma, žmogau, kad save patį!

Nustebęs Plankas net akis pastatė:

-Tik va platoniškai savęs

mylėti negaliu-

Nes lovoje kiekvieną naktį

su savim guliu...

---

Į blaivybę

Jei norite geriau gyvent

Laisvojoj mūs tėvynėj

Nuo šiol vynelio reikia vengt

Ir tarti "ne" degtinei

Į alkoholikus, rūkorius

žiūrėti tik iš aukšto-

Ir ekonomika į tolius

Nuskris, tarytum paukštė!

Valančiaus blaivybės draugijai ir Caritas