:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui


Blevyzgos.lt

Dažniausiai užduodami klausimai apie bezdalus

46 faktai apie bezdalus. Tai, ką norėjote sužinoti...

Iš kur atsiranda bezdamosios dujos?

Dujos mūsų viduriuose atsiranda keliais būdais: tai oras, kurį praryjame, dujos, išsiskiriančios į žarnas iš kraujo, dujos, susidarančios vykstant cheminėms reakcijoms žarnose, bei dujos, kurias gamina žarnose gyvenanačios bakterijos.

Iš ko susideda bezdalų dujos?

Bezdalų sudėtis gali būti labai skirtinga.
Didžiąją mūsų praryjamo oro dalį, ypač deguonį, organizmas absorbuoja anksčiau nei dujos patenka į žarnas. Kai oras pasiekia storąją žarną, didžiąją dalį sudaro azotas. Vykstant cheminėms reakcijoms tarp skrandžio sulčių ir žarnų skysčių išsiskiria anglies dioksidas, kuris taip pat yra oro sudėtinė dalis ir bakterijų veiklos produktas. Bakterijos taip pat gamina vandenilį ir metaną.
Šių dujų proporcijos, kuriomis jos išeina iš mūsų išeinamosios angos, priklauso nuo keletos faktorių: ką mes valgėme, kiek oro prarijome, kokios bakterijos gyvena mūsų žarnose, bei kiek laiko sulaikome bezdėjimą.
Kuo ilgiau sulaikome perdimą, tuo didesnę dalį užima nuobodžios, inertiškos azoto dujos, nes kitos dujos greičiau patenka į kraują per žarnų sieneles.
Nervingų, praryjančių daug oro ar daug ir dažnai valgančių asmenų bezdaluose greičiausiai bus daug deguonies, nes organizamas nespės jo absorbuoti.
Encyclopaedia Britannica skelbia netikėtą faktą, kad kai kurių žmonių bezdaluose gali visai nebūti metano. Šio reiškinio priežastis nežinoma. Mokslininkai spėja, kad tai gali lemti genai, kiti mano, kad tai gali įtakoti aplinkos faktoriai. Kita vertus, visas metanas bet kokiuose bezdaluose atsiranda dėl bakterijų veiklos, o ne iš žmogaus kūno ląstelių.

Kodėl bezdalai smirdi?

Bezdalų smarvę lemia nedidelio vandenilio sulfido ir išmatų kiekio mišinys. Šios medžiagos turi sieros. Kuo daugiau sieros yra jūsų maiste, tuo daugiau sulfido pagamins bakterijos jūsų žarnyne, ir tuo labiau smirdės jūsų bezdalai. Populiariausi smirdinčio bezdėjimo sukėlėjai yra mėsa, kiaušiniai ir kopūstai, tuo tarpu pupos gamina didžiulį nelabai smirdinčių bezdalų kiekį.

Kas sukelia perdimo garsą?

Garsas girdimas dėl išeinamosios angos vibracijos. Garsas priklauso nuo dujų išsiveržimo greičio ir nuo išeinamosios angos žiedinio raumens (sfinkterio) įtempimo.

Kiek turi persti normalus žmogus?

Vidutiniškai žmogus per dieną pagamina apie pusę litro bezdalų, kurie išleidžiami per maždaug keturiolika pirstelėjimų per dieną.

Kaip bezdalai juda šiknos link?

Kartais kyla klausimas, kodėl bezdalai juda žemyn šiknos link, nors dujų tankis yra mažesnis nei skysčių ir kietų medžiagų, ir todėl turėtų judėti aukštyn?
Žarnynas nuolat susitraukinėdamas stumia savo turinį išeinamosios angos link (šis procesas vadinamas peristaltika). Šį procesą skatina valgymas, todėl dažnai pavalgę užsinorime šikti ir persti. Dėl peristaltikos susidaro aukšto slėgio zona, skatinanti visą žarnyno turinį, įskaitant dujas, judėti žemesnio slėgio (šiknaskylės) kryptimi. Dujos juda greičiau nei kitos medžiagos, ir pakeliui iš mažų burbuliukų susidaro didesni burbulai. Kai peristaltika silpna, dujų burbulai gali vėl skverbtis aukštyn, tačiau jie negali toli nukeliauti dėl to, kad žarnynas yra ne tiesus, o lenktos  formos. Be to, žmogui gulinti šikna nėra nei aukščiau, nei žemiau.

Per kiek laiko pirstelėjimą užuos kiti žmonės?

Bezdalų sklidimo greitis priklauso nuo tokių atmosferos sąvybių kaip drėgnumas, vėjo greitis, o taip pat nuo atstumo tarp smarvės skleidėjo ir uodėjo. Nereikia pamiršti, kad bezdalai išsisklaido (tai vadinama dispersija), ir praranda savo jėgą. Paprastai jei bezdalas neužuodžiamas per keletą sekundžių, jis bus per daug išsisklaidęs, kad paveiktų kvapo receptorius, ir amžiams išsisklaidys atmosferoje.
Ypatingos sąlygos susidaro, kai bezdalai išleidžiami mažoje uždaroje patalpoje, pvz. lifte, mašinoje ar mažame kambaryje. Šios sąlygos mažina išsisklaidymo tikimybę, ir bezdalai gali išlikti užuodžiamos koncentracijos ilgą laiką, kol susikondensuoja ant sienų.

Ar tiesa, kad kai kurie žmonės niekada nebezda?

Ne, jei jie gyvi. Tiesą sakant, net ką tik miręs žmogus gali pirstelėti.

Ar kino žvaigždės irgi perdžia?

Žinoma! Kaip ir močiutės, kunigai, karaliai, prezidentai, dainininkai, grožio karalienės...

Ar vyrai perdžia daugiau už moteris?

Ne, moterys bezda tiek pat, kiek ir vyrai. Paprasčiausiai vyrai tuo labiau didžiuojasi. Nors kiekvienas žmogus pagamina skirtingą kiekį dujų, tai niekaip nesusiję su lytimi.
Teko skaityti, kad vyrai perdžia dažniau nei moterys. Jei tai tiesa, tai moterys turbūt taupo ir vienu kartu išleidžia daugiau dujų nei vyrai.

Kokiu paros metu didžiausia tikimybė nusipersti?

Didžiausia tikimybė pirstelėti ryte vonioje. Tai vadinama „rytiniu griaustiniu“. Jei vonios sienos gerai rezonuoja, šį garsą girdės ir jūsų kaimynai.

Kodėl bezdama nuo pupų?

Pupose yra cukrų, kurių žmogus nesuvirškina. Kai šie cukrūs pasiekia žarnyną, bakterijoms yra tikra šventė, ir jos prigamina daug dujų.
Kiti panašūs produktai yra kukurūzai, kopūstai, pienas ir razinos.
Kartą teko matyti šunį, kuris labai mėgo ėsti obuolius, o po to baisiausiai bezdėjo. Šuns virškinimo sistema nepritaikyta daržovėms virškinti, todėl šuns bakterijos sunkiai dirbo, kad pagamintų vertų dėmesio bezdalų.

Kas, be maisto, gali priversti žmogų bezdėti daugiau nei įprasta?

Žmonės, praryjantys daug oro, bezda daugiau nei tie, kurie to nedaro. Kramtykite užčiaupę burną! Nervingi žmonės, kurių peristaltika labai greita, bezda daugiau, nes dujos nespėja absorbuotis žarnyne. Smarkiai bezdama susirgus kai kuriomis ligomis. Skrydis lėktuvu ar šiaip buvimas žemo slėgio aplinkoje gali priversti dujas jūsų viduriuose plėstis ir išsiskirti bezdalų pavidalu.

Ar bezdėjimas – tai riaugėjimas pro kitą galą?

Ne, riaugėjama iš skrandžio, ir šių dujų cheminė sudėtis yra kita. Bezdaluose yra mažiau atmosferos dujų ir daugiau bakterijų pagamintų dujų.

Ar kenksminga sulaikyti perdimą?

Šiuo klausimu esama skirtingų nuomonių. Žinoma, žmonės amžius tikėjo, kad bezdalų sulaikymas žarnose kenkia sveikatai. Romos imperatorius Klaudijus, rūpindamasis tautos sveikata, net išleido įstatymą, kuriuo leido bezdėti banketuose. Buvo plačiai tikima, kad sulaikydamas bezdalus žmogus gali nusinuodyti ar susirgti kokia nors liga.
Gydytojai teigia, kad bezdalų sulaikymas žalos sveikatai nedaro. Bezdalai negali jūsų nunuodyti, nes tai natūralios jūsų žarnų dujos. Blogiausia, kas gali atsitikti – skrandžio skausmai dėl padidėjusio slėgio. Kai kurie daktarai teigia, kad per dažnas perdimas gali sukelti patologinį žarnų pertempimą.

Kiek ilgai įmanoma nepersti?

Žmogus gali sulaikyti perdimą, tačiau tik tol, kol neatsipalaiduos. Tai reiškia, kad žmonės, susilaikantys nuo bezdėjimo visą dieną, išsiperdžia miegodami. Tai patvirtina bet kurio iš mūsų ilgų kelionių ar balių per naktį patirtis. Taigi atsakymas į klausimą būtų – tol, kol nemiegate!

Kur dedasi bezdalai, kai juos sulaikome?

Ar dažnai jums taip būna – kenčiate nebezdėjęs tam, kad išleistumėte bezdalus tinkamoje aplinkoje, tačiau kai sulaukiate tos minutės, suprantate kad noras persti praėjo?
Variantai galėtų būti du – arba bezdalai pamažu nepastebimai skverbiasi išorėn, arba absorbuojami į kraują. Tačiau gydytojai nepatvirtina nei vieno iš jų. Bezdalai paprasčiausiai pasislenka žarnynu aukštyn, iš išbezdamas vėliau.
Taigi galima tvirtinti, kad toks bezdalas niekur nedingta, o tik uždelsiamas.

Ar galima uždegti bezdalus?

Taip! Tačiau žinokite, kad žmonės, bandydami tai padaryti, susižaloja. Liepsna gali persimesti į jūsų tiesiąją žarną, taip pat gali užsidegti jūsų drabužiai ar kiti arti esantys daiktai. Statistika rodo, kad apsidegina 25% bandančiųjų padegti bezdalus. Taigi tokie veiksmai yra pavojingi.
Būta atvejų, kai žarnyno dujos, kuriose buvo daugiau nei įprasta deguonies, sprogo operacijos metu (chirurgas norėjo prideginti).

Kodėl bezdalai dega?

Bezdalai dega, nes juose yra degių dujų – metano (paprastai) ir vandenilio. Bezdalai dega mėlyna ar gelsva liepsna.

Ar galima pirstelėjimu uždegti degtuką?

Ne, nebent bezdalas būtų tokios konsistencijos kaip švitrinis popierius. O tokio bezdalo jau niekaip nepavadinsi bezdalu. Be to, bezdalai yra tokios temperatūros, kaip ir kūnas, iš kurio jie išeina, taigi nepakankamai karšti, kad sukeltų degimą.

Ar gali talentingas žmogus užsidirbti iš perdimo?

Tokių žmonių yra labai mažai. Žmonės pasakoja matę pasirodymus, kurių metu atlikėjas perdžia žinomas melodijas, pirstelėjimu užgesina žvakes kitoje scenos pusėje, ir t.t. 20 amžiaus pradžios Prancūzijoje buvo įžymus toks atlikėjas – Le Petomane'as. Šiuo metu egzistuoja atlikėjas Ponas Metanas, kuris tituluojasi vieninteliu gastroliuojančiu pirdžiumi pasaulyje.
Kita vertus, galima užsidirbti padedant žmonėms nepersti (tokių prekių yra nemažai), medicinoje, rašant knygas apie perdimą (žr.skyrelį žemiau), bei parduodant įvairius su bezdėjimu susijusius daiktus.  
Pvz., Fartypants parduoda keletą su perdimu susijusių produktų.

Ar yra literatūros apie perdimą?

Taip, bent jau anglų kalba:

Kodėl šunų ir kačių bezdalai taip smirdi?

Plėšrūnų maiste yra daug baltymų, kuriuose yra daug sieros, todėl šie gyvūnai perdžia nedaug, bet su kvapeliu. Pirtelėjimai retai kada girdimi, bet užtat kvapas puikiai jaučiamas. Atsakydami į klausimą, kodėl šunys ir katės bezda tyliai, biologai pateikia keletą atsakymų: 1) susidaro mažas, bet kvapus dujų kiekis 2) horizontali kūno, o kartu ir žarnyno padėtis sukuria mažesnį spaudimą, todėl dujos išeina lėčiau 3) šių gyvūnų šiknaskylės raumenys silpnesni, nes mažiau jėgos reikia sulaikyti žarnyno turinį (vėlgi dėl horizontalios orientacijos), ir pats įtikinamiausias: 4) šunys ir katės nesigėdija, todėl jų šiknaskylės raumenys yra mažiau įsitempę, ir perdimas būna ne toks garsus.
Kita vertus, žolėdžiai gyvūnai (pvz. karvės, arkliai, drambliai) gamina didžiulius beveik nesmirdinčių bezdalų kiekius. Šių gyvūnų perdimas yra garsus ir gali trukti neįtikėtinai ilgai. Karvės pirmauja šioje srityje, nes jos praryja daug oro (oro reikia jų skrandžiuose gyvenantiems pirmuonims).

Ar žuvys perdžia?

Pats žuvų perdimas niekada nebuvo tyrinėtas, tačiau buvo tiriamas žuvų virškinimas. Beveik visų žuvų skrandžio terpė yra šarminė, tačiau koralus ėdančių žuvų ji yra rūgštinė. Koralai daugiausia sudaryti iš kalcio karbonato, o vienas iš rūgšties ir kalcio karbonato reakcijos produktų yra anglies dioksido dujos. Taigi logiška manyti, kad koralus ėdančios žuvys bezda.
Gali būti, kad kitos žuvys irgi perdžia dėl tų pačių priežasčių kaip ir mes.
Apskritai šis klausimas lieka neišspręstas. Ichtiologai teigia, kad žuvų oro pūslė negali būti užpildyta bezdalais. Taip pat dauguma žuvų skleidžiamų triukšmų yra riaugėjamosios, o ne bezdamosios kilmės.
Tačiau kai kurie akvariumų mylėtojai teigia, kad jų auksinės žuvytės ir guramiai nuolat perdžia, o jų laikytos koralus ėdančios žuvys niekada neperdė.

Ar vėžliai bezda?

Taip, vėžliai bezda, ir jų bezdalai siaubingai smirdi, taip pat kaip ir gyvačių bezdalai. Panašu, kad daugelis roplių bezdalus naudoja kaip ginklą.
Roplių bezdalai taip smirdi, kad net miške vėjuotą dieną galima juos  užuosti iš toli.

Koks gyvūnas yra didžiausias pirdžius?

Norit tikėkite, norit ne, bet šis titulas priklauso termitams. Dėl specifinio maisto ir virškinimo, kuriame itin aktyviai dalyvauja bakterijos, kiekvienas termitas priperdžia tiek, kiek ir žmogus.
Termitų bezdalai laikomi viena iš pasaulinio atšilimo („šiltnamio efekto“) priežasčių.

Ar yra gyvūnų, kurie neperdžia?

Jei bezdalus apibrėšime kaip žarnyno dujų išsiskyrimą pro šiknaskylę, tai iš to seka, kad nebezda gyvūnai, kurie neturi žarnyno (pvz. kempinės, duobagyviai).
Be to, tikriausiai nebezda gyvūnai, gyvenantys giliai po vandeniu. Dideliame slėgyje dujos lieka ištirpusios ir nesudaro burbulų.

Ar pirstėlėjimas gali palikti rudų dėmių ant apatinio trikotažo, ir kodėl?

Bet kuri skalbėja patvirtins, kad atsakymas į pirmąją klausimo dalį yra Taip.
Nagrinėdami priežastis prisiminkime, kad tai, ką mes vadiname „bezdalu“ ir ką „šūdu“, yra to paties proceso pasekmės. Taigi galime turėti grynąjį šūdą, grynąjį bezdalą arbą kokį nors šių dviejų substancijų mišinį.
Jei nagrinėjamą pavyzdį sudaro šūdas su maža bezdalų priemaiša, gauname plaukiojančius šūdus, kurie itin sunkiai nuplaunami į kanalizaciją. O jei pavyzdį sudaro bezdalai su maža šūdų priemaiša, gauname rudas dėmes („pirst-dailė“). Aišku, rudos dėmės gali atsirasti ir nepakankamai valantis šikną, tačiau šios dvi dėmių rūšys ryškiai skiriasi: pastarosios yra tolydžios, ryškių kraštų, o perdimo dėmės yra neryškios, nelygiais kraštais.
Dėmės dažniausiai atsiranda: 1) kai kamuoja tryda 2) žmogus perdaug stengiasi persti 3) asmuo spaudimą šiknaskylei klaidingai palaiko bezdalų, o ne šūdų spaudimu.

Kaip atskirti, ar pirstelėjimas nepranašauja ko nors daugiau?

Skirti norą pirstelėti ir norą šikti pamažu išmokstame ankstyvoje vaikystėje, kartu su kitais tualeto mokslais. Nervų galūnės, esančios šiknaskylėje, mums leidžia jausti įvairius jausmus priklausomai nuo to, kas nori išeiti lauk. Tiesa, kartais apsigauname.

Kodėl merginos visada neigia pirstelėjusios?

Pirmiausia, taip daro ne visos merginos. Kai kurios didžiuojasi savo bezdėjimo pasiekimais.
Svarbiausia priežastis, kodėl daugelis merginų taip elgiasi, yra auklėjimas, įteigęs, kad bezdėti nemoteriška ir negražu. Tai akivaizdus dvigubų standartų pavyzdys: visi žmonės bezda, tarp jų ir moterys. Viskas, ką daro moterys, yra moteriška.

Ar įkvepiant kito žmogaus bezdalus mano bezdalai labiau smirdės?

Ne, įkvėpti bezdalai pateks ne į skrandį, o į plaučius, ir bus vėl iškvėpti. Galbūt tam tikros dalelės per plaučius bus pasisavintos į kraują, tačiau norint šitaip pasinaudoti kitų žmonių bezdalais reikėtų mėginti juos ryti.

Ar galima apsinuodyti įkvepiant daug bezdalų?

Nėra žinoma apie jokias nuodingas medžiagas, esančias bezdaluose. Tačiau bezdaluose yra mažai deguonies, taigi jei įkvėpsite daug didelės koncentracijos bezdalų, jausitės apsvaigęs dėl deguonies trūkumo. O jei uostote bezdalus gryname ore, ir kvėpuojate labai greitai, kad įkvėptumėt jų kuo daugiau, jausitės apsvaigęs nuo  hiperventiliacijos.
Atkreipkite dėmesį į svarbų linksmumo faktorių: perdimas yra juokingas tiek garso, tiek ir kvapo prasme, taigi jauskitės apsvaigęs vien nuo šios linksminančios bezdalų vertės.

Ar bezdalai žudo?

Ne, bezdalai niekaip negali nužudyti.
Kita vertus, „Darwin awards“ aprašo žmogų, kuris mėgino nusižudyti įkvėpdamas savo bezdalus (jis sukurė sudėtingą sistemą, kaip bezdalus nukreipti  į nosį). Šis žmogus užduso. Taip pat pasakojamos legendos apie vieną rubuilį, kuris mirė nuo savo bezdalų, ir kurio bezdalai vos nenužudė greitosios pagalbos gydytojų.

Ar besaikis perdimas gali sukelti impotenciją?

Tai priklauso nuo žmogaus, su kuriuo jūs norite būti „potencialus“, tolerancijos lygio.
Mūsų laimei, žmonėms perdimas nesukelia audinių pažeidimų. Kitiems gyvūnams pasisekė mažiau: termitai kareiviai gali paversti savo bombomis, su sprogimu išleisdami dujas iš šūdus.

Ar galima įkvėpti per šikną?

Taip, bet tai yra retas talentas. Didysis 20 amžiaus pradžios prancūzų pirdžius Le Petomane'as galėjo tai daryti, ir netgi susiurbti į tiesiąją žarną visą puoduką vandens. Įtraukdamas didelius oro kiekius jis sugebėdavo surengti ilgus pasirodymus ant scenos, imituoti muzikos instrumentus, gyvulius, paukščius, švilpauti melodijas, ir net groti muzikos instrumentu!

Kodėl kartais bezdant degina?

Taip atsitinka dėl pipirų ar kitų aštrių prieskonių. Jų veikliosios medžiagos virškinamajame trakte nesuyra ir išlieka veiklios.

Ar perdžiant vonioje užteršiamas vanduo?

Jei išeina tik dujos, o ne šūdai, vanduo neturėtų būti smarkiai užterštas. Dujų burbulai kyla aukštyn ir labiau teršia orą, o ne vandenį.

Ar tiesa, kad moterys gali persti pro savo, švelniai tariant, priekinę kiaurymę, ir jei taip, tai iš kur atsiranda tos dujos?

Taip, tai tiesa. Tos dujos yra paprasčiausias oras, nes dujų gamyba moters lytiniuose organuose nevyksta. Oras patenka iš išorės, nes „sistema“ yra atvira.

Ar gali vyrai persti pro savo lyties organą?

Ne.

Ar galima bezdalus uždaryti stiklainyje vėlesniam vartojimui?

Teoriškai tai įmanoma, bet iškils pervežimo problemų. Turbų geriau būtų naudoti ne stiklainį, o celofaninį maišelį. Norint vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą, reikėtų atlikti tokį eksperimentą: priperskite į keletą celofaninių maišelių ir sandariai uždarykite. Į keletą kitų maišelių prileiskite oro. Palaukite 24 valandas, tuomet raskite savanorių, kurie uostytų maišelių turinį. Jei savanoriai tiksliai atspės, į kuriuos maišelius buvo pripersta, tai reikš, kad bezdalų saugojimas yra įmanomas.
Pranešama ir apie kitokią bezdalų saugojimo stiklainyje metodiką. Siekiant, kad stiklainyje būtų tik bezdalai, be oro, perdimo procesas vyko po vandeniu.

Ar mėgautis bezdėjimu yra negerai?

Mėgautis perdimu nėra nieko neįprasta. Tai sveikas požiūris, nes visi žmonės perdžia. Tačiau jei jūs perdžiate tiek, kad tai sukelia problemų ar net depresiją, kreipkitės į gydytoją.

Kokios spalvos yra bezdalai?

Bezdalai yra bespalviai. Visos bezdalus sudarančios dujos yra bespalvės. Tačiau būtų žymiai įdomiau, jei bezdalai būtų oranžiniai! Amžinas klausimas „kas paperdė?“ būtų išspręstas.
Piešiniuose žmonės bezdalus dažniausiai piešia rudai (nes šūdas yra rudas), geltonai arba net žaliai.

Ar kiti žmonės užuodžia bezdalus geriau nei pats pirdžius?

Bezdalai turėtų vienodai smirdėti visiems žmonėms. Tačiau pirdžius yra iš dalies apsaugotas nuo smarvės, nes perdžia priešinga savo nosiai kryptimi. Šio privalumo netenkama, jei perdžiama prieš vėją.

Kodėl pasikrapščius šikną per du audinio sluoksnius (trusikus ir kelnes) pirštai vistiek smirdi?

Bezdalus galima pavadinti „aerozoliniu šūdu“, t.y. mikroskopiniai šūdo lašeliai ir fragmentai pernešami kartu su pirdalų dujomis. Kadangi iš šiknaskylės jos išsviedžiamos su tam tikra jėga, bezdalų sudedamosios dalys gali įsiskverbti į drabužius, o šios smulkios dalelės įstrigti tarp drabužio siūlų. Taip šios dalelės patenka ant jūsų pirštų ir į jūsų nosį, jei pasikrapštęs uostote savo pirštus.

Iš kur atsirado žodžiai „persti“ ir „bezdėti“?

Greičiausiai, šie žodžiai skamba panašiai kaip ir pats perdimo garsas.

Jei perstume šaltyje, ar galėtume pamatyti savo bezdalus taip, kaip galime matyti kvėpavimą?

Tai tikrai įdomi idėja. Kadangi bezdalų dujose yra drėgmės, galima spėti, kad šaltyje ji turėtų kondensuotis taip, kaip tai atsitinka su mūsų iškvepiamu oru. Tačiau kol kas tai dar neįrodyta eksperimentiškai. Deja dar neatsirado savanorių, kurie žiemą perstų lauke pliku užpakaliu.

Ar yra posakių apie bezdėjimą?

Yra, ir ne vienas:

  • Perdžia tas, kas perdžia paskutinis
  • Perdimas yra šikimas be netvarkos (George Carlin)
  • Jei du žmonės yra lifte, ir vienas jų paperdė, visada aišku – kuris (George Carlin)
  • Bezdalas – vienišo įkalinti šūdo verksmas
Lietuviškai English German

© 2004 (1999) Blevyzgos.lt | Visos teisės (tipo) saugomos