:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

Tarybinių laikų blevyzgos

Dar prieš kelioliką metų šie tekstai buvo skaitomi visiškai rimtu veidu, jų buvo mokomasi mokykloje, ir pan. Tačiau dabar mes į juos žvelgiame kaip į paprasčiausias blevyzgas.

Paminklas

      Mes su Arvydu vaikštome po miestą. Šis miestas vadinamas Vilniumi. Mums atrodo, kad tai pats gražiausias miestas pasaulyje. Arvydas mažas, todėl visko mane klausinėja.
      Štai didelės aiksštės viduryje, ant akmeninės pakylos, stovi paminklas. Aplinkui žydi gėlės, žaidžia vaikai. Ateina žmonių, sustoja. Skaito parašą apačioje: LENINAS.
      Stovi Leninas pačiam viduryje senosios mūsų sostinės. Jo galva iškelta aukštai, ranka ištiesta į priekį. Lengvas vėjelis judina liepų šakas. Dangumi bėga balkšvi debesėliai, ir vėl meiliai šypsosi saulutė.
      - O kodėl Leninas niekada nenulipa nuo akmens ir nevaikšto? - klausia manęs vaikas. - Kodiel jis laiko iškėlęs ranką?
      Aš galvoju, kaip geriau atsakius Arvydui į klausimus...
      ...O į tolį, kur rodo Lenino ranka, tiesiasi plati gatvė. Ja eina žmonės. Eina senukai ir vaikai, eina jaunuoliai, žengia vyrai ir moterys. Eina ir eina, ir niekada nesustoja žmonių srautas. Eina žiemą ir vasarą, rytą ir vakarą. Jie ėjo prieš dešimt, dvidešimt metų, eis ir po dešimties, šimto metų. Už miesto - laukai, upės, žalios girios. Dar toliau - jūra, kuria plaukia laivai. O aukštai - giedras mėlynas dangus, kur skrenda lėktuvai, Žemės palydovai.
      Tik Leninas nenulipa nuo akmeninės pakylos. Ištiesęs ranką, jis rodo kelią į šviesią gražią šalį, kurią vadiname Komunizmu.
      Rodo, kad žmonės žinotų kur eiti.

JIS BUVO PIONIERIUS

Pavlikas Morozovas gimė 1918 metais Uralo srities Gerasimovkos kaimo valstiečio šeimoje. Pavlikas vienas pirmųjų tapo pionieriumi. Visa širdimi jis atsidavė pionierių darbui, ir vaikai jį išrinko būrio tarybos pirmininku.
Tais metais šalyje išsivystė kolūkinis judėjimas. Atėjo laikas, kai ir Gerasimovkos kaimo vargingieji ir vidutinieji valstiečiai kitų pavyzdžiu taip pat nutarė sukurti kolūkį. Buožės mėgino sužlugdyti kolūkio organizavimą.
Pavlikas Morozovas mylėjo tarybų valdžią. Jis padėjo vyresniesiems draugams kurti kolūkį. Kai buožės norėjo sužlugdyti grūdų paruošas ir išvogti visuomeninius grūdus, Pavlikas demaskavo kolūkinio kaimo priešus. Jis neabejodamas demaskavo ir savo tėvą- kaimo tarybos pirmininką, parsidavusį liaudies priešams.
Tada buožės nutarė nužudyti Pavliką. 1932 metų rugsėjo 3 d. Pavlikas Morozovas buvo nužudytas.
Atminimas apie Pavliką Morozovą, apie kovingą pionierių būrio tarybos pirmininką gyvas ne tik pionierių širdyse,- Pavliką atsimena visa liaudis.

JI BUVO PIONIERIŲ VADOVĖ

Liza Čaikina gimė Velikije Luki srities Penovsko rajono Runo kaime. Ji buvo pirmoji komjaunuolė savo kaime ir suorganizavo pirmąjį kaime pionierių būrį.
Hitlerininkams užpuolus mūsų šalį Liza kartu su draugais stojo ginti savo liaudies, savo Tėvynės. Ji tapo partizanų būrio žvalgu, drąsiai atlikdavo pavojingiausias užduotis. Su draugo Stalino pranešimo apie Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 24-ąsias metines tekstu Liza ėjo į priešo užgrobtus
kaimus.
Gestapininkai stengėsi sučiupti narsiąją merginą, bet ji buvo nepagaunama kaip paukštis. Ją sutikdavo, laukdavo, rūpestingai ir pasiaukojamai saugojo nuo priešų. Tačiau viename kaime atsirado išdavikas, buvęs buožė, kuris išdavė Lizą vokiečiams.
Tardymo metu ji tylėjo. Ji prabilo tik prieš mirtį. Dar kartą pakartojo Liza tuos žodžius, kurie jai buvo šventi: "Aš mirštu už pergalę, už mūsų partiją, už mūsų didį reikalą".
Lizai Čaikinai po mirties suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio vardas

Mylėki Partiją, vaikuti!

Mylėki partiją, vaikuti,
Kaip savo motiną myli:
Tave lyg pumpurą gležnutį
Ji saugo Lenino šaly.

Tave nuo priešų ji apgynė
Ranka galinga ir tvirta:
Visa Tėvynė Lenininė
Tvirtų Jos rankų sukurta.

Ir tu gali kuo nori būti
Tik didžio Lenino šaly.
Mylėki Partiją, vaikuti,
Kaip savo motiną myli.
[Kostas Kubilinskas]

Trys liepsnelės

Kai tėvelis komunistas
Gynė didį Spalį,
Tai sužibo sužėrėjo
Jo širdies liepsnelė.

Krito brolis komjaunuolis
Už Tarybų šalį.–
Ir sužibo sužėrėjo
Jo širdies liepsnelė.

Ėjo mažas pionierius
Keršyt už brolelį.–
Ir sužibo sužėrėjo
Jo širdies liepsnelė.

Trys liepsnelės prie krūtinių
Pionierių mūsų.
Mes – spaliukai,
Jų broliukai,
Pionieriais būsim.
[Kostas Kubilinskas]

Daina apie Iljičių

Daina apie Iljičių,
Apie Tarybų šalį
Iš mūs širdžių mažyčių
Plasnoja lyg paukštelė...

Šakelėje alyvos
Jau pumpurai paputę...
Ir Leninas kaip gyvas
Į mus su meile žiūri

Žydėkite daržely,
Alyvos šviesiai mėlynos!–
Mylėsim didžią šalį,
Kaip ją mylėjo Leninas
[Kostas Kubilinskas]

Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Himnas

Ž. S. Michalkovo ir G. El-Registano, M. A. Aleksandrovo

Laisvųjų respublikų sąjunga amžiams
Tvirčiausiai Didžiosios Rusios suburta,
Tarybų mūs Sąjunga, šauniai gyvuoki,
Galinga, vieninga, tautų sukurta!

Pr.
Savo Tėvynę mes šlovinam laisvąją,
Jungia tautas čia draugystė tvirta!
Veda subūrusi į komunizmą mus
Lenino partija - liaudies jėga!

Per audrą mums laisvė lyg saulė žėrėjo,
Didysis mums Leninas rodė kelius:
Į kovą teisingą tautas jis pakėlė,
Ir darbui, ir žygiams jis įkvėpė mus!

Pr.

Laimėsim, taurių komunizmo idėjų
Į ateitį šviesią pirmyn vedami,
Ir būsime mūsų garbingos Tėvynės
Raudonajai vėliavai ištikimi!

Pr.

LTSR Himnas

Ž. A.Venclovos N.r. V.Reimerio, M. J.Švedo ir B.Dvariono

Tarybinę Lietuvą liaudis sukūrė,
Už laisvę ir tiesą kovojus ilgai.
Kur Vilnius, kur Nemunas, Baltijos jūra,
Ten klesti mūs miestai, derlingi laukai.

Pr.
Tarybų Sąjungoj šlovingoj,
Tarp lygių lygi ir laisva,
Gyvuok per amžius, būk laiminga,
Brangi Tarybų Lietuva!

Į laisvę mums Leninas nušvietė kelią,
Padėjo kovoj didi rusų tauta.
Mus Partija veda į laimę ir galią,
Tautų mūs draugystė kaip plienas tvirta.

Pr.

Tėvynė galinga, nebijom pavojų,
Tebūna padangė taiki ir tyra.
Mes darbu sukursim didingą rytojų,
Ir žemę nušvies komunizmo aušra.

Pr.

Internacionalas

Pirmyn, vergai nužemintieji,
Išalkusi minia, pirmyn!
Sukilkit, žmonės pavergtieji,
Visi kovon išvien smarkyn!

Pasaulį seną išardysim,
Iš pačių pamatų ir tuo
Naujai pasaulį atstatysim–
Kas buvo šūds, tas bus viskuo.

priedainis (2 kartus):
   Tai jau yr paskutinė
   Sprendžiamoji kova
   Internacionale
   Žmonijos atgaiva

Nei dievas, caras, nei galiūnas
Musms išvadavimo neduos.
Vaikai garbingosios komunos
Save iš skurdo išvaduos.

Kad nuverst jungą ranka tvirta
Ir laisvę iškovot greičiau,
Kalkime geležį, kol karšta,
Ir pūskim dumples kuo smarkiau

[priedainis]

Tik mes, pasaulio darbininkai,
Didžioji darbo armija,
Tikrieji žemės šeimininkai
O ne dykaduonių armija

Tiek daug mūs krauju tunkančiųjų,
O trenk, perkūne, trenk smarkiau,–
Kad susilaukt dienų giedriųjų
Kad saulė nušvistų skaisčiau

[priedainis]