:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui


Blevyzgos.lt

Miškas ir jo dėsniai

Lokys buvo apsileidęs, šleivakojis ir purvinas žvėris. Bet geresnės širdies už jį nebuvo visame miške. Tačiau žvėrys pastebėdavo tiktai jo išorę, lokys dėl to labai įsižeisdavo, juos gaudydavo ir žiauriai suspardydavo. Dėl to žvėrys jo nemėgo. Nors jis buvo labai geras. Ir linksmas.  Jam patikdavo krėsti  pokštus. Dėl tų pokštų kiti žvėrys greitai pradėjo jo neapkęsti ir mušti. Taip, sunku gyvenime būti geru ir linksmu.

Vilkas irgi buvo pasileidęs ir purvinas. Ir dar jis buvo labai piktas ir žiaurus. Bet žvėrys nejautė jam neapykantos ir jo nemušė. Todėl, kad vilkas mirė dar ankstyvoje vaikystėje. Todėl, kad lokys gimė anksčiau už vilką. Taip, gerai, kai Gėris nugali Blogį.

Zuikis irgi buvo piktas ir žiaurus. Ir purvinas. Ir dar jis buvo bailys. Zuikis niekuomet niekam nekrėtė niekšybių. Nes bijojo. Tačiau vis tiek visi jį stipriai mušdavo. Todėl, kad blogis visuomet turi būti nubaustas.

Ir genys taip pat buvo piktas ir žiaurus. Jis nemušdavo žvėrių, nes neturėjo rankų. Todėl savo įtūžį jis išliedavo ant medžių. Jo irgi niekas nemušė. Todėl, kad negalėjo pasiekti. Kartą jį mirtinai užspaudė nuvirtęs medis. Miške sklido kalbos, kad medis atkeršijo. Po to žvėrys ištisą mėnesį bijojo šlapintis ant medžių. Jie šlapindavosi ant zuikio. Zuikis peršalo ir numirė. Visiems buvo aišku, kad dėl visko kaltas genys. Bet jo niekas nelietė. Nes negalėjo iškrapštyti iš po nuvirtusio medžio. Taip, Blogis kartais lieka nenubaustas.

Kurmis buvo mažas ir aklas. Jis nebuvo piktas. Jis tiesiog gerai darė savo darbą. Tai jis pagraužė medį, kuris užvirto ant genio. Apie tai niekas nesužinojo, todėl jo ir nesumušė. Jį apskritai mušdavo retai. Dažniau gąsdindavo. Bet jį buvo labai sunku išgąsdinti, nes jis buvo aklas ir nematė, kad jį gąsdina. Kai nepavykdavo išgąsdinti kurmio, žvėrys labai susikrimsdavo.  Ir mušdavo lokį, nes jiems būdavo labai apmaudu. Kartą lokys taip pat sumanė išgąsdinti kurmį. Bet kurmis neišsigando. Nes lokys jį užmušė. Netyčia. Tiesiog lokys buvo labai nerangus. Ir žvėrys jį labai stipriai sumušė. Nežiūrint to, kad lokys teisinosi norėjęs pajuokauti. Blogai, kai tavo juokų niekas nesupranta.

Lapė buvo labai gudri. Ji galėjo lengvai apmauti bet ką. Kai jai tai pasisekdavo, jos nemušdavo. Bet kartais jai nesisekdavo. Ir ją mušdavo. Mušdavo visas miškas. Ir tuomet ji jau negalėdavo nieko apgauti. Todėl, kad labai sunku ką nors apgauti, kai esi mušamas. Kartą ją sumušė mirtinai. Taip, gyvenime visą laiką teisybė atsiskleidžia.

Šernas buvo didelis, stiprus ir baisus. Visi jo labai bijojo. Ir todėl jį mušdavo tik visas miškas kartu. Arba tiesiog apmėtydavo akmenimis. Šernas šito labai nemėgo. Ir kartą naktį jis paslėpė visus akmenis miške. Už tai jį labai stipriai sumušė. Nuo to laiko šernas niekuomet neslėpdavo akmenų. Tiesą sako – yra laikas rinkti akmenis, ir yra laikas jų neliesti.

Ožys nebuvo nei piktas, nei geras. Jis tiesiog buvo skundikas. Jis dažnai įskųsdavo ką nors. Ir jį mušti bijojo. Tačiau tokiu elgesiu jis visiems įkyrėjo. Ir tuomet jį sumušė mirtinai. Todėl, kad jis vis tiek būtų miręs nuo senatvės. Kada nors. Kai ožys mirė, lokys graudžiai verkė. Nes jis paslapčiomis mylėjo ožį. Taip, meilė pikta, pamilsi ir ožį.

Ežiukas buvo mažas ir dygliuotas. Jis badėsi. Jis nebuvo piktas, tiesiog tokia jo prigimtis. Dėl to jį mušdavo tik per pilvą. Ežiukui tai nepatiko ir jis ėmė skustis plikai.  Nuo tada jį ėmė mušti kaip  visus kitus. Taip, labai sunku būti kitokiu.

Šeškas buvo beveik toks pats kaip zuikis. Bet tik labai smirdėjo. Jo kvapas buvo nepakenčiamas. Jį mušdavo įkišę į celofaninį paketą. Tada kvapas buvo ne toks stiprus. Karta buvo šeško gimtadienis. Jis sukvietė visus žvėris, nes buvo godus ir mėgo dovanas. Ir žvėrys padovanojo jam naują celofaninį paketą. Ir stipriai sumušė jį, iki sąmonės netekimo. Ir šeškas pakete užduso. Taip jį ir palaidojo. Neišėmę iš paketo. Labai Tolimam Miške. Nes miręs šeškas dar labiau smirdėjo. Paskui atėjo Labai Tolimo Miško gyventojai ir visus stipriai sumušė. Jiems nepatiko negyvo šeško kvapas. Taip, su kaimynais reikia gyventi taikiai.

Žiurkėnas taip pat buvo labai godus. Ir turtingas. Jei jis būtų dalinęsis savo turtais, jo nebūtų taip smarkiai mušę. Bet jis buvo labai godus. Už tai jį mušdavo stipriai. Ir jam vis tiek tekdavo dalintis. Ir jis graudžiai verkdavo. Taip, turtuoliai irgi verkia.

Liūtas buvo žvėrių karalius. Jis valdė mišką. Karalių mušti negalima. Toks įstatymas. Tačiau žvėrys seniai spjovė į įstatymus. Jie mušdavo ir liūtą. Nė už ką. Todėl, kad taip jau priimta.

Moralas: o aušros čia tykios.

(c) Moškovas

Papildymai originaliam tekstui (autoriai nežinomi):

Dramblys  buvo storas ir tingus. Jis visiškai nepaise dietos. Žvėrys nekentė jo, nes labai jau didelis buvo jis. Bet jo nemušė. Nes ir negalėjo, labai jau didelis buvo, dėl to bijojo.O gal nežinojo, kurią vietą mušti? O apskritai dramblys  tikrai nebuvo blogas, tik labai daug ėsdavo. Ėde tol, kol jo subinė užstojo saulę. Miške pasidarė labai šalta, ir atėjo žiema. Krito iš dangaus snaigės,sušalę vabalai ir apšerkšnijusios varnos. Ėmė žvėrys ir  nejuokais supyko. Ir puolė mušti kaltininką. Spardė kanopomis, badė ragais visi, kas galėjo, o kas negalėjo, spardė irgi. Labai ilgai mušė, kol pavargo, o tie, kurie nepavargo, užmiršo priežastis, kodėl muša. Ir vėl miškas tapo draugiškas. Tik drambliui labai labai skaudėjo.Ypač kiaušinius. Mėlyni tokie jie tapo.Gražu, bet skauda, galvojo dramblys ankstų Velykų rytą. O į mišką vėl atėjo pavasaris. Taip, persivalgymas – didžiulė nuodėmė. O už nuodėmes baudžia.Ypač pavasarį.

Buvo ir žirafa. Ji buvo aukšta kaip medis. Na, labai aukšta. Todėl trumparegiai paukščiai dažnai dėdavo kiaušinius žirafai tarp ragų. Žirafa to netoleravo. Jai juodai nepatiko toks juodas humoras. O paukščiams labai nepatiko žirafa be humoro. Paukščiai  buvo pikti, bet linkę juokauti. Prieš Velykas jie pridėjo tiek  kiaušinių, kad lūžo žirafos ilgas kaklas. Į tris dalis. O gal į keturias. Nesvarbu, tačiau faktas tas, kad juodas humoras kartais žudo. Žudo tuos, kurie nežino, kad juoktis sveika.

Lietuviškai English German

© 2004 (1999) Blevyzgos.lt | Visos teisės (tipo) saugomos