:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

Apibendrintoji klaidų teorija (Skiriama programuotojams)

Aksioma. Bet kokioje programoje yra klaidų.
Proporcionalumo dėsnis. Kuo labiau reikalinga programa, tuo daugiau joje klaidų.
Išvada. Klaidų nėra tik absoliučiai nereikalingoje programoje.

Fundamentalusis klaidų teorijos dėsnis: iš klaidų mokomasi.
Išvada 1. Programuotojas, parašęs programą, tampa ekspertu.
Išvada 2. Kuo daugiau programuotojas daro klaidų, tuo greičiau jis tampa ekspertu.
Išvada 3. Žymus programuotojas - ekspertas niekada nerašo programų teisingai.
Pastaba. Tam jis ir ekspertas.
Nurodymas pradedančiam programuotojui. Jeigu Jums iš pirmo karto pavyko parašyti programą, kurioje kompiliatorius nerado nė vienos klaidos, praneškite apie tai sisteminiam programuotojui - jis ištaisys klaidas kompiliatoriuje.

Klaidų poreikio dėsnis. Programuotojas gali surasti klaidą tiktai svetimoje programoje.
Išvada. Klaidai ne vis vien, kas ją suras.
Patarimas pradedančiam programuotojui. Niekada netaisykite surastų klaidų programoje, nes tai pagimdys nežinomą skaičių nesurastų klaidų. Geriau aprašykite jas dokumentacijoje kaip specifines programos veikimo ypatybes.

Apibrėžimas. Taisyklės, kurias apeinant rašomos programos, vadinamos klaidų kalba.

KLAIDŲ KALBA

1. Klaidos gali sekti viena po kitos.
2. Ekvivalentinių klaidų komutatyvumo dėsnis. Dvi ekvivalentiškas klaidas sukeitus vietomis, rezultatas nesikeičia.
3. Adityvumo dėsnis. Dvi viena po kitos sekančias nedideles klaidas galima apjungti į vieną rimtą klaidą.
4. Nėra būtina daryti vienodas klaidas kiekvieną kartą, galima padaryti vieną ir kreiptis į ją esant reikalui iš bet kurios programos vietos.
5. Klaidos gali sudaryti ciklus. Stabiliausias iš jų - begalinis.
6. Klaidų rekursyvumo savybė. Klaidos gali iššaukti viena kitą ir pačios save.
7. Klaidos gali būti daug kartų apjungtos viena su kita. Dvi apjungtos klaidos vadinamos lygine klaida ir klaida nelaikomos.
8. Lyginių klaidų dėsnis. Jeigu parašyta programa suveikė teisingai, tai arba jos darbo metu buvo įvykdytas lyginis klaidų skaičius, arba programuotojas nesuprato užduoties.

KLAIDOS IR OPERACINĖ SISTEMA

1. Vykdymo metu klaidos turi patį aukščiausią prioritetą. Klaidos vykdymą nutraukti gali tik kita, aktyvesnė klaida.
2. Klaidos gali ignoruoti joms siunčiamas OS užklausas.
3. Klaidų siunčiamų užklausų OS ignoruoti negali.
4. Dirbant su failais klaidos gali naudotis bazinės OS failų sistema ir jos klaidomis.
5. Kompiuteryje su RISC architektūra gali būti vykdomos kelios klaidos vienu metu.

SISTEMINĖS PROGRAMOS

Sisteminės programos, kompiliatorių IDE etc. palengvina programų ir klaidų jose kūrimą.
Apibrėžimas. Testavimas - tai klaidų teste ieškojimo procesas. Geras testas privalo turėti klaidų, kompensuojančių jų trūkumą testuojamoje programoje.
Programavimo kalbos redaktorius, skirtas apsaugoti programuotoją nuo sintaksinių klaidų, skatina kurti itin painias klaidas, kurių surasti nepavyksta nei kompiliatoriui, nei debugger'iui. Paprastas tekstinis redaktorius tokių galimybių nesuteikia.
 

Programa - transliatorius, skirta programų pervedimui iš aukšto lygio kalbos į mašininę, darbo metu generuoja klaidas. Klaidos, kurios buvo pradiniame tekste, išverčiamos į mašininę kalbą tiksliai.