:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

Vėmalai

Turinys:

1. Vėmalai socialinių mokslų šviesoje

2. Vėmalų maksimizavimo uždavinys trumpuoju laikotarpiu

3. Vėmalų grožis

1 paskaita.
Vėmalai socialinių mokslų šviesoje. Dėstytoja Zajobija Bybauskaitė.

    Kodėl žmonės taip nekenčia vėmalų? Juk tai- natūralus žmogaus kūno produktas, galima teigti, kiekvieno iš mūsų neatskiriama dalis. Reikia paminėti, kad kiekvieno žmogaus, lygiai kaip pensininko ir moters, skrandis visuomet pilnas šios nepakartojamos gamtos dovanos. Juk tai medžiaga, be kurios paprasčiausiai neįmanomas žmogiškos būtybės egzistavimas, tai stebuklingas skystis, kuris karvės lavoną arba kokio nors obuolio liekanas sugeba paversti vitaminais, baltymais, angliavandeniais ir kitomis gėrybėmis.
    Todėl privėmę nepulkite su pasibjaurėjimu valyti vėmalų, o verčiau naudokitės reta proga geriau pažinti savo vidinį grožį. Apžiūrėkite jų konsistenciją, spalvą, kitas savybes. Jeigu pamiršote, tuo pačiu dar ir išvysite, ką šiandien valgėte (skanaus...). Kiekvieno žmogaus vėmalai yra unikalūs. Gal būt su tuo reikėtų sieti tą daugeliui žmonių būdingą instinktyvų norą paslėpti tai, kas privemta. Kaip sako vomitologai: parodyk man savo vėmalus, ir aš pasakysiu, kas tu.
    Dabar pažvelkime į vėmalus iš filosofinio taško. Kaip jau buvo paminėta, nieko nėra be dievo piršto. Juk ne veltui dar ir dabar vėmimo procesas pavadinamas " pokalbiais su dievu per baltą telefoną". Nenuostabu, juk vemdamas žmogus atsiriboja nuo šio pasaulio negerovių, jam visiškai neberūpi sportas anei politika, netgi patys žemiausieji instinktai (tokie kaip alkis, miegas ir t.t) atsitraukia į antrąjį planą. Vemiantysis maksimaliai susikoncentruoja ties atliekamu veiksmu, jo sąmonė laisva, siela skrajoja. Tai tarsi kokia lietuviška joga, dvasios priebėga sumaterialėjusiame
pasaulyje (atkreipiu jūsų dėmesį, kad vėmimo kokybė ne tik kad visiškai nepriklauso nuo santechninių įrenginių brangumo, bet ir nuo jų buvimo apskritai).  Ne paskutinėje vietoje lieka ir šviečiamoji vėmalų reikšmė: juk pažvelgęs į vėmaluose plaukiojančius baltos lietuviškos mišrainės likučius, net ir toks dvasinis impotentas kaip santechnikas susimąstys apie gyvenimo prasmę, žmogaus vietą visatoje ir pan. š...
    Gali kilti klausimas- koks vėmalų santykis su Lietuvos konstitucingumo diskursu? Nagrinėjant šį klausimą, tiesiog akis bado jų demokratiškumas. Iš esmės, vėmalai- tai žmogaus teisių pergalės simbolis ir demokratijos sinonimas. Dar antikoje buvo suvokta, kad visi vemiantieji yra lygūs, o taip pat pastebėda, kad vėmalų nesustabdysi. Todėl nenuostabu, kad būtent vėmalų vaizdas akyse ir palaikė visų negrų, piderastų ir feminisčių kovą už savo teises.
    Galima teigti, kad vomitologija dar žengia tik pirmuosius žingsnius. Prieš akis dar plyti nauji mokslo laimėjimai. Gal būt, prisiderinant prie mieščionių skonio, bus išrasti braškių skonio vėmalai, tačiau tikriesiems mokslininkams nedera nusileisti iki tokio niekingo lygio. Jūs paklausite- o kur gi vėmalų klasifikacija ir tipologizacija? Jūs neteisūs. Pagrindinė vėmalų reikšmė yra ne chemijos tyrimo objektas. Jie nepažinūs. Viduramžių mokslininkai ieškojo filosofinio akmens, tačiau jiems nepasisekė. Mes ieškojome filosofinio skysčio, ir atspėkite, ką radome? Ne veltui kasdieniniame gyvenime nesusiduriame su šia unikaliu gamtos stebuklu, jis iškyla į paviršių tik svarbiausiais jūsų gyvenimo momentais. Trumpai susimąstę apie reikškinius, iškeliančius šį stebuklingą skystį į dienos šviesą (čia paminėtini cepelinai, balta lietuviška mišrainė, grybai, žuvys) ir atkreipę dėmesį į tai, kad tai išimtinai lietuviški nacionaliniai produktai, galime žengti į naują revoliucingą atradimą: lietuviai, o ne žydai, yra išrinktoji tauta! Būtent mums buvo suteikta malonė vėmalais nuplaukti į tikrąjį dvasingumą.
    Visiems jums tikriausiai žinomas teiginys, esą kelias į vyro širdį veda per skrandį. Tačiau, kaip jau įrodėme, skrandį sudaro kietoji dalis- skrandžio sienelės, ir skystoji dalis- sultys, kurios yra ne kas kita, kaip būsimieji vėmalai. Iš čia išplaukia išvada, kad nėra meilės be vėmalų. Taigi be vėmalų iš viso neįmanomi žmonių santykiai, taigi- ir apskritai žmonių kaip rūšies išlikimas, ką ir reikėjo įrodyti. Jau ne už kalnų ta diena, kai reikės perrašyti visas enciklopedijas ir vadovėlius. Aukso raidėmis bus išrašyti žodžiai, skelbiantys, kad "žmogus- vėmalų gamybos įrenginys".

2 paskaita.
Vėmalų maksimizavimo uždavinys trumpuoju laikotarpiu. Dėstytoja Zosė Bezdonaitė.  

   Jei niekas neprieštaraus, tai aš panagrinėsiu vėmalus grynai ekonominiu aspektu:
Kaip jau skaitėt ir, ko gero, visi sutinkat - vėmalai yra tikrai nepaprasta Dievo dovana! Vėmalai yra ne tik dvasiškai, bet ir materialiai naudingi mūsų visuomenei, bei ją sudarantiems invalidams (atsiprašau... individams).
    Žmones, kaip įtikinamai buvo įrodyta aukščiau, supranta jų vertę, bet iškilo problema - kaip tuos vėmalus, kurie išskiriami ribotais kiekiais, panaudoti neribotiems žmonių poreikiams patenkinti? (čia imame trumpą laikotarpį, kai kuris nors vienas iš produkcijos faktorių- burnos
skersmuo, skrandžio tūris, mišrainės kiekis, babkės jai nusipirkti, ar koks kitas išorinis ar vidinis faktorius- yra fiksuotas).
   Šią problemą imta nagrinėti, deja, gana vėlai- tik XVIII amžiuje. Tuomet žmonės pastebėjo, kad vėmalais švaistytis yra nemaža prabanga, ir pradėjo galvoti, kaip čia maksimizavus vėmimo naudingumą. Buvo išrastos abejingumo kreives( pvz.: "KObo-Dubos kurva"). Pradėti braižyti vėmalų pasiūlos bei vėmalų paklausos grafikai.
   Vomitologai ilgai suko galvą ir pilvą: kokia gi rinkos rūšis geriausiai apibūdintų vėmalų rinką? Prie atsakymo buvo prieita dedukciniu metodu: vėmejas negali būti natūralus monopolistas, nes VEMIA VISI! Valstybė galėtų uždėti įėjimo barjerus, nes patys skęsta savuose vėmaluose ir greičiausiai norėtų juos prakalti (kad ir nekonkurso būdu, jei tik kam nors būtų privemta į kišenę). To nėra, be to, įrodyta, kad vėmalų nesustabdysi, tad ir šis variantas atkrinta. Oligopolija sunkiai tikėtina, nes yra labai daug stambių apsivėmusių vėmėjų, bet ir tobula konkurencija sunkiai įsivaizduojama, juk vėmalas yra nepakartojamas( nors ir kaip norėtum išvemti lygiai tokį patį, kaip tavo kaimynas, tai neįmanoma, nes informacija apie vėmalų sudėti bei kaimyno skrandžio veikimo principą yra konfidenciali ir ne visiems prieinama).Taigi, vėmalai greičiausiai panešėja į monopolinės konkurencijos produktą, kur visi gamintojai turi šiokią tokią įtaką rinkoje.    Kiekvienam eiliniam lietuviui miegoti neduoda viena mintis: "kaip panaudoti savo varganus 3 Lt., kad galima būtų kuo daugiau išvemti?" (gal jūs turėtumėt kokiu pasiūlymų?) Šis pavyzdys mus atveda prie vėmalų maksimizavimo uzhdavinio! Na ir čia visi, kurie yra nors kiek vėmę nuo
ekonomikos pagrindų, gali choru išbliauti, kad ribinis vėmalų kiekis (sakykim, 200gr. skysčio su nuosėdomis) turi būti lygus ribiniam suvartoto "maisto" (čia, kaip suprantat, eina viskas, kas telpa į gerklę) kiekiui. Maksimizuoti yra būtina, nes infliacija bei didėjanti konkurencija (augantis vėmėjų skaičius) daro savo juodą darbą. Jei dar prieš 15 metų 1 zhmogus išvemdavo kur kas didesnį kiekį visokio gėrio( ištisai kanalizacija užsikimšdavo), tai dabar jau matyti krizės požymiai. Tai kas, kad dabar daugiau žmonių vemia, bet juk kiekvienas iš jų, paimtas individualiai, nesugeba net litrinio stiklainio privemti. GĖDA! Prie ko Lietuva prieis, tokiais kiekiais vemdama? Prie bankroto! Išparduodam Lietuva dar tiems apsivėmusiems iki ausų užsieniečiams! O kad savi žmonės jau neturi ko vemt, tai tiems parsidavėliams valdžios vyrams nė motais!
    VISI GEROS VALIOS ŽMONĖS! SIŪLAU SURENGTI mitingą prie seimo ir išvemti viską, ka turim (na suprantu, kad sunkūs laikai, bet parodykim dosnumą, atiduokim paskutinius vėmalus,
tegu paspringsta!).
P.S.: jei kas norėtų kišt pirštus gilyn į gerklę, t.y. gilintis į maksimizavimo uždavinį, tai pasiskaitykite brolių Wemalott ir Wemalott vadovšli "Vėmalų pagrindai:'išvemk, apvemk ir susivemk'".

3 paskaita.
Vėmalų grožis (Dėstytoja Matriona Šliaukova)

      Vėmalų grožį pamatome jau jiems išvystant dienos šviesą. Kas gali būti gražiau už vemiančio žmogaus grožį? Tai tikrai nuostabus procesas... Įsivaizduokime: žmogaus skrandžio turinys suburbuliuoja, žmogus pajunta kylančią bangą, kurios jis negali sustabdyti, banga kyla (šiuo momentu žiūrovai pamato neprilygstamą vemiančiojo gerklės raumenų įtampą), žmogus instinktyviai pašoka ir bėga (ar ne tuomet pasiekiami pasaulio rekordai?), tačiau karštas geizeris stipria srove nušluoja visas užtvaras... Keista, kad šis nuostabus reginys, ta devintoji banga, kol kas nesusilaukė dailininkų ir fotografų- menininkų dėmesio.
      Nors pereitame darbe minėjau, kad vėmalų reikšmę liaudies ūkyje nulemia anaiptol ne jų cheminė sudėtis, tačiau sudėtinga vėmalų tyrinėjimo praktika reikalauja iš mokslinikų nustatyti tam tikras vėmalų rūšis, porūšius ir grupes. Reikia pastebėti, kad vieningos vėmalų klasifikacijos nėra. Vėmalai pasižymi turtinga sąvybių gama, todėl būtų neteisinga išskirti tik kurį nors
vieną požymį. Kita vertus, vėmimas daug ką pasako apie žmogų. Štai paimkime žmones, kurie
niekada nevemia. Dvasine prasme jie yra menkystos. Šie subjektai esti dviejų rūšių: 1) dvasiniai rezistentai, kurie slepia savo apsigimimą giliausiame širdies kamputyje ir stengiasi apsimesti padoriais piliečiai, ir 2) pedofilai, besistengiantys savo šlykščius polinkius perduoti kitiems
žmonėms. Tokius iškrypėlius lengva atpažinti iš jų amžinai surūgusios nuotaikos ir agresyvaus moralizavimo. Ar tai pagydoma? Pirmosios grupės ligoniams taikoma lengva dieta: valgoma mišrainės, riebios mėsos, raugintų kopūstų, užgeriant degtine, alumi ir šampanu. Kartojama keletą kartų. Antrosios grupės pacientams pritaikomas radikalus gydymas: vėmalų vonios, šūdų-myžalų kokteiliai, trydos srovės. Nors pagijimas negarantuojamas, tačiau taikant šį progresyvų gydymo pacientui lieka bent maža viltis tapti normaliu Lietuvos piliečiu. Esama ir tokių degradų, kurie atsisako gydytis nuo savo negalios, o kaip žinia, pagijimas negalimas be paties paciento noro. Čia jau begali padėti tik eutanazija.
       Gali iškilti klausimas: o kam mums vėmalai, kai yra šūdai, myžalai ir kitos organizmo substancijos? Vėmalai iš visų šių medžiagų išsiskiria savo neprievartiniu požiūriu: žmogus negali nešikti, o nevemti- gali. Todėl vėmalai yra žmogaus dvasinio subrendimo matas. nevemiantis žmogus tėra paprastas žemės kirminas, neturintis ryšio su aukštesniąja materija. Tačiau tokį kelią jis renkasi pats. Ir priešingai, žmogus, laistantis savo vėmalų energiją ant kiekvieno kampo lyg koks šuniukas greitai nebeteks savo gyvybinių galių. Galbūt todėl vėmalai susilaukia tokio menko plačiosios visuomenės ir purvasklaidos dėmesio.

(c)Lori, Nevidonas