:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

Šiandien norėčiau jus supažindinti su dviem naujais požiūriais į šikimą.
     Anksčiau šikimą mes suvokdavome statiškai, todėl dabar panagrinėkime jį kaip procesą.

Pirmas požiūris (remiuosi Stela Theodoulou darbais):

Šikimo procese galima išskirti 6 etapus. Visi etapai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą įtakoja:

1. Problemos įsisąmoninimas. Tai pradinė proceso stadija. Tai reiškia, kad jūs suvokiate, kad reikia nusišikti.
2. agenda seting- dienotvarkės nustatymas: įsisąmonintas noras nusišikti įtraukiamas į dienotvarkę (agenda), tai tampa problema, kurią reikia spręsti
3. policy formulation- politikos formulavimas: kaip vieną iš galimų problemos sprendimų jūs svarstote galimybę nusišikti. Viską racionaliai apsvarsčius paaiškėja, kad tai pats geriausias sprendimas
4. policy adoption- politikos priėmimas: nustatomi pageidaujami politikos tikslai, uždaviniai, vertybės. Jūs nusprendžiate nusišikti.
5. policy implementation- įgyvendinimas: šis fazė nusako faktines politikos pasėkmes klientams. Tačiau įgyvendinimas gali nebūti idealus, ir faktinės pasėkmės skirsis nuo 4 fazėje nustatytų tikslų ir uždavinių. Jūs šikate.
6. policy evaluation- rezultatų įvertinimas: Lyginami pageidauti tikslai ir uždaviniai su faktiškai pasiektais rezultatais, daromos atitinkamos išvados. Jūs įvertinate šūdo fizikines sąvybes, šikimo proceso ypatumus.

Antras požiūris (remiuosi David Easton darbu):
D.Easton procedūrinis modelis suteikia mums galimybę pažvelgti į šikimą kaip į procesą. Jis išskiria tokias proceso stadijas:
                 ___________
---------->| Black box    |------------->
inputs     |  (žmogus)     |         outputs
(maistas) |__________|          (šūdai)
                                         ------------>
                                      outcomes(smarvė)
       <----------------------------------
              feedback (trąšos)

O dabar panagrinėkime šūdų tyrimo metodologiją:
     Taigi šūdus galima tirti naudojant 2 būdus: kiekybinę analizę (quantitative analysis) ir kokybinę analizę (qualitative analysis). Kiekybinė analizė pirmiausia tiria kiekius: kiek prišikote? Kiek procentų šūdo buvo juodos spalvos? ir panašiai. Tuo tarpu kokybinė analizė pirmiausia klausia KODĖL: kodėl šikate? Kaip "Žalgirio" komandos rezultatai įtakoja šūdo spalvą? ir t.t.
      Kokybinė analizė dažniausiai naudojama tada, kai reikia išsiaiškinti žmonių subjektyvius išgyvenimus ir reikšmes, kurias jie priskiria tiems išgyvenimams (pvz., koks jausmas nusišikus?). Tai pat kokybiniai metodai labai gerai tinka procesams (taip pat ir šikimo) tirti. Gilus (in-depth)
pokalbis leidžia žmonėms papasakoti savo pasakojimą jiems priimtina kalba. vykstant natūraliai diskusijai, įmanoma suprasti apklausiamojo logiką ir jo argumentus. Galiausiai, kokybiniai metodai leidžia atkreipti dėmesį į kontekstą, susieti veiksmą su žmogaus biografija ir socialine padėtimi (pvz., ar maloniau šikti, jei tualetas apšviestas raudonai?). Taigi, kokybiniai metodai leidžia pagauti (capture) šūdo prasmę, procesą ir kontekstą.
        Kiekybiniai metodai visai nenagrinėja tokių klausimų kaip "Ar šikimas morališkai pateisinamas?", "Kas ir kada prišiko?", "Kaip šikama?", "Šikimas sudomina, įtikina ar įkvepia?". Vienintelis čia svarbus klausimas: "Kiek šūdo?". Kiekybiniai duomenys gali būti įvairių formų: eksperimentiniai arba stebimieji (priklausomai nuo to, ar tyrėjas pats šika, ar stebi kitų šūdus), pirminė arba antrinė analizė (antrinis šūdas- šūdas, iššikamas prisivalgius šūdų), individualūs arba suminiai (tiriamas vieno asmens arba grupės šūdas (ši tyrimo rūšis vykdoma tualetuose, neprijungtuose prie kanalizacijos). Svarbus momentas- individų šūdų suma nėra grupės šūdas!!!).
      Tiriame naudojantis įvairiais modeliais. Paprasčiausias modelis (Univariate analysis)- tiesiog suskaičiuoti šūdus. Sudėtingesnis yra "dviejų kintamųjų" modelis (bivariate model). Kintamieji  A ir B gali būti susiję įvairiai:
1. A įtakoja B (pvz. maistas įtakoja šūdo spalvą, o šūdo spalva neturi
įtakos maistui)
2. A įtakoja B, o B įtakoja A (pvz. tryda ir balsavimas už konservatorius)
3. A ir B yra įtakojami nežinomo faktoriaus X (pvz. raudona šūdo spalva ir tryda).
     Sudėtingiausias- "daugelio kintamųjų" modelis (multivariate model):
1. A ir B įtakoja C (pvz. šūdo gausumas ir šikpopieriaus kokybė įtakoja šiknaskylės būklę)
2.A ir B, kurie įtakoja C, patys įtakojami D (pvz. šūdo savybes ir gausumą, įtakojančius žmogaus požiūrį į šikimą, įtakoja religiniai įsitikinimai). ir pan. Didėjant kintamųjų, ryšys darosi vis sudėtingesnis.
     Taip pat yra ir "laiko" modelis (time-series model), kuris nagrinėja šūdą įvairiais laikotarpiais (pvz. ar daugiau triedžiama 1999 ar 1939 metais?), kontekstinis (įvairių lygių) modelis (contextual or multilevel model), kai šūdas ir šiknius stebimi tam tikrame (pvz. tualeto) kontekste, taip pat
kompiuterinio modeliavimo metodas (pats naujausias iš čia paminėtų).

(c)Nevidonas