:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

Filosofinis traktatas apie vandens nuleidimo klozete sunkumus

Istorija apie santechnikos problemas ir fekalijas

Jei Jums kada nors užsikimš unitazas - visi zino, ką daryti. Kvieti santechniką, ir viskas baigta. Bet štai ką daryti, jei niekšingai nudyla ir nulūžta menkutė pseudo-varinė unitazo vandens nuleidimo vielutė-strypelis?
Ji tvirtinama parazitiškai nepatogioje vietoje, kur genialus 40-ųjų metų sovietų inžineriai (turbūt užpiltomis akimis) juodai ergonomiškai „pagalvojo“ apie susidėvėjimą ir nusinešiojimą: tai vieta, kur unitazo bakelio skylė užkemša guminis kamštis, prislėgtas spec. svirties su oro pūsle, kurią nulenkia kylantis vanduo. Atrodo, genialiai paprasta? Gal taip ir būtų, jei ne klastingas kamščio prieigose tvirtinamas aštriabriaunis vamzdukas, į kurį eina pseudo-varinis strypelis - jis baigiasi alkūniniu mechaninzmu, kurį mes ir „nuleidžiame“, kai išsituštiname.
Tai štai, tas strypelis be perstojo dyla, trindamasis į to vamzduko kraštus, maždaug po 2-4 nudilimus per dieną, priklausomai nuo tuštinimosi tankio (aprašomu atveju „mažas“ reikalas neįskaičiuojamas, nes buvo myžama į
kriauklę). Dyla ir dyla, dyla ir dyla...
Kol vieną dieną strypelis tampa toks plonas, kad nuo vandens nuleidinėjimo lankstosi - nuo čia jau nebetoli iki nulūžimo. Tai ir nutinka. Šitaip nulūžus strypeliui, nuleisti vandenį įprastu būdu jau nebeįmanoma: tenka atidarinėti bakelio dangtį, rankomis traukti kamštį ir laukti, kol jį vėl prispaus įtekantis bakelin vanduo. Tai tikrai ne pati maloniausia procedūra.
Paprasčiausias problemos sprendimas, kuris siūlosi būti išnaudotas - nueiti į Kalvarijų turgų ir nupirkti naują pseudo-varinį strypelį, kuris dils lygiai taip pat. Iš principo tai užburtas ratas: strypeliai dyla, vanduo nenusileidžia, turgus, dyla, lūžta, nenusileidžia, turgus, dyla...
Beje, čia reikėtų paminėti ir niekšingai nepadorų atvejį su nesėkme, tykančia pačiame turguje - strypeliai, dideliam nusivylimui, būna nevienodi! Bet tai ne pats baisiausias dalykas - tai tik preliudija finaliniam košmarui...
Nupirkus netinkamo dydžio (per trumpą ir su per didele kilpute) strypelį, unitazo turėtojui trumpam atlyžta noras eiti į turgų, todėl jis sėkmingai bando atrasti naujų ir paprastų būdų nuleisti išmatoms, kaip antai kibiras, bliūdas, dušas. Visi šie būdai efektyvūs, skiriasi tik vandens kiekiu bei plovimo trukme. Bet mus domina atvejis su dušu, kuris ir yra košmariškas finalas!
Taip, tai baisu. Jei jūs prišikote į „lėkštelę“, esančią unitaze (tokią daubą, kur sukrenta šūdai; būna ne visuose unitazuose), ir dabar norite nuleisti vandenį (kas normaliomis sąlygomis dažnai baigiasi tiesiog kelių ekskrementų šliūžių atsiradimu), žinokite, jog naudojant dušą tai taps košmaru ir siaubo fiesta.
Taigi, prišikusysis atsikelia, nusivalo šikną, ir atsukęs abu (šaltą ir karštą) kranus, staigiu judesiu nukreipia stiprią dušo srovę į šūdų krūvą. Čia prasideda BLOGIS: priešingai, nei tikėtasi, srovė ne nustumia krūvą į vandens telkinuką unitazo dugne, bet daugybė aštrių srovelių išskaido ir ištirpdo krūvą į daugybę atskirų gabaliukų, o „lėkštelė“ prisipildo rusvo dvokiančio skysčio. Taip, karštas vanduo labai pagreitina šį procesą, ir kvapas išsiskiria daug greičiau. Tirpstantys šūdai teliuškuoja, gabaliukai lėtai plaukia link telkinuko, ir šis keliolikos sekundžių procesas ima rodytis kaip pusvalandinis kankinimas.
Moralas: strypelis turi būti nupirktas daug anksčiau, nei nudyla jo pirmtakas. Galbūt netgi verta pirkti kelis ar net keliasdešimt strypelių - taip turite šansą išvengti košmaro su dušu net keletą metų.