|
|
:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai
Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui
|
|
Blevyzgos.lt
Dešimtos klasės moksleivių rašinių ištraukos
- Būrai savo trobose kartu su gyvuliais laikė vištas ir net žmones.
- Gyventi, galima sakyti, jam nelabai sekėsi, todėl, galima sakyti, jis
mirė.
- Šis pasisakymas nesulauks pritarimo, ypač mano tarpe.
- Paukščius reikia globoti: vasarą jie padeda sodininkams ir daržininkams
lesti vabzdžius.
- Autorius puikiai supranta, kad atbulas valstietis negali ilgai dirbti.
- Antanas Vienuolis buvo garsus todėl, kad gimė prie Šventosios.
- Vasarą aš atostogauju ir kitokius darbus dirbu.
- Afrikoje daug krokodilų ir kitokių didelių gyvačių.
- Asilas nusižvengė, parodydamas savo arkliškus dantis.
- Aš mokausi devintoje klasėje, todėl labai mėgstu piešti.
- Mūsų klasė krepšinį pralaimėjo dėl to, kad mūsų aukštaūgiai yra maži.
- Cvirkos plaukai būdavo nesušukuoti ir visą laiką juokdavosi.
- Pavasarį kaimiečiai sėja miežius, avižas ir kitus kukurūzus.
- Štai ir prasidėjo pamoka, kurios visi taip nekantriai bijojo.
- Baigęs pradinę mokyklą, Donelaitis buvo paskirtas Tolminkiemio klebonu.
- Pričkus buvo tvirtai pritvirtintas prie dvaro.
- Vasarą reikia laiku nupjauti javus, uogas, grybus, kad žiemą nebūtų
nuobodu nuobodžiauti.
- Mes miegojom, bet mums nesimiegojo.
- Kai kurios beždžionės medžiuose kaba aukštyn galva.
- Aš puoliau gelbėti skęstancio draugo, nes jis buvo su mano glaudėmis.
- Žemaitė su baudžiauninkų vaikais santykiaudavo per tvorą.
- Per šienapjūtę skambėdavo dainos, surištos su šieno pjovimu.
- Šienapjūtės dainose apdainuojami mergelės ir grėblio santykiai.
- Jeigu Veroniką perkeltume į dabartines sąlygas, jai būtų nereikėję žudytis
ir ji dar gautų pašalpą.
- Kovos lauke girdėjosi numirėlių šauksmai ir dejonės.
- Šuo lojo nežmonišku balsu.
- Laikui bėgant aš artimiau susipažinau su tuo svečiu ir supratau, kad tai
mano močiutė.
- „Daėjau“ iki kitos meilės rūšies – tai meilė tarp šeimos narių.
- Turbūt močiutei plyštų širdis iš džiaugsmo, kad kiekvieną minutę esate
pasiruošęs padėti jai.
- Sportininkas pasiekia daug geresnių rezultatų sporto srityje, jei jis pats
jaučia meilę savo sirgaliams, galbūt net savo šuniui.
- Jos veidas nušvisdavo, lūpos išsilenkdavo.
- Manoma, kad pirma atsirado Adomas, vėliau jam išėmė inkstą ir sukūrė Ievą.
- Kiti mano, kad atsiradus beždžionei, po truputį pradėjo vystytis žmogus.
- Dar po 30m. išvis pasensiu, nupliksiu, susiraukšlėsiu kaip koks surūgęs
obuolys.
- (...) Kai obuoliai gulėjo šalia, ant žemes, jos buvo tarsi močiutė.
- Į pasaulį kasdien ateina vis naujų gyvybių, o senosios traukiasi!
- Aš esu pasaulyje kaip mikroorganizmas. Aš tik mažas taškelis
daugiamilijardiniame pasaulyje, lyg mažytis užtėkštas rašalo lašelis ant
didžiulio gaublio.
- Laikau save jau nebesubrendėle.
- Kai dar nėjau į 7 klasę jaučiausi mažesnio rango nei dabar.
- Kai augi, auga ir protas.
- Tai bus ne paprastas, o branduolinis karas. Žmonės žus kaip dinozaurai,
bet skausmingiau.
- Esu paauglys, dar nenoriu greitai subręsti ir tapti nuo savęs priklausomu.
- Mes esame ne vieninteliai gyviai šiame pasaulyje.
- Reikia dirbti ir gyventi taip, kad mus supantys augalai, gyvūnai ir žmonės
būtų patenkinti.
- Maironis lietuvių narsumą, didvyriškumą, meilę tėvynei perteikia baisumu.
- Rašinio pabaiga: „Daugiau nebeišvardinsiu, nes Maironis tiek daug
parašė...“
- Man patinka liaudies dainos ir muzika, kuri kelia nuotaiką ir skraidina.
- Kai kurie žmones ištisas dienas vaikšto pikti, susiraukę arba visai be
reakcijos.
- Kartais įžeidimo nuospaudos išlieka.
- Mūsų klasė kartais būna kaip kisielius - juokiasi be reikalo.
- Staiga mano šuo priėdusi parbėga iš virtuvės.
- Jis [žiurkėnas] labai mėgsta atsitrenkti į narvelio groteles ir po to būna
kaip prigėręs. Jei jį laikai rankose, tai neišsisuksi nuo reketo.
- Iš užuojautos laiško: "Labai apgailestauju del jūsų vyro mirties.
Negalėjau būti kartu, nes jis norėjo pabūti vienas.
- Visos veido detalės smulkios, nedidelio ūgio.
- Bartas vis turi ir turi draugų, jie niekada nesibaigia.
- Jo veidas lygus, be jokios raukšlelės, plaukai šiek tiek pražilę, su
barzda.
- Jis jodavo ant pasišiaušusio žirgo.
- Lyrinis subjektas mums pasakoja, ką išdarinėja su Vilnium.
- Apie S.Nėries eilėraštį "Per lūžtantį ledą": "Eilėraštis moko nelipti ant
ledo, nes gali į jį įlūžti.
- P.Širvio gyvenimo tikslas ir draugas Nr.1 buvo Nemunas.
- Ji ir Petras buvo viena būtybė, negalinti pasidalinti.
- Taigi, žmonės, būkite žmonėmis, o ne gyvuliais, nepraraskime žmogiškumo!!
- Jo abejingumą lietuvių tautai rodo ir pokalbis su Vilku, kuris užsuko
šiaip šnektėleti su Karaliumi, o gal ir pamokyti.
- Menininkas sugeba kurti tik tada, kai jaučią alkį. Tik tada jis sugeba
blaiviai mąstyti ir suvokti žmogaus esmę.
- Iš Maironio dainų lietuvis suprato nesąs koks girinis, iš kelmo išspirtas,
bet turįs savo tėvynę ir tam tikrų jai pareigų.
- Žmonės yra susiskirstę į įvairias bendruomenes. Viena iš bendruomenių yra
tauta.
- Žmogus kaip medis: jis ir uosis, ir beržas, ir ąžuolas.
- Nes tik mirusieji viską supranta ir atleidžia.
- Vilius net sugebėjo tapti Grėtės tarnaitės meilužiu.
- Rašytojas viską stebi šuns akimis.
- Aš, būdamas mažas, visada norėdavau eiti toliau nuo namų, lipti ant namų
stogų.
- Kodėl žmonės būna tokie žiaurūs? Žiaurūs ne tik kitiems, bet ir sau:
kariasi, šaudosi, šokinėja nuo stogų.
- Vaikai eidavo vogti, žmonės miegodavo šalia mirusiųjų, kad susišildytų.
- Nors Jurga ir Girdvainis nuskendo, tačiau jų meilė niekada neištirps.
- Girdvainiui reikėjo sutikti nepaprastą, tikrai jo obuolmušių vertą
merginą.
- Šiame eilėraštyje nėra lyrinio veikėjo, bet yra lyrinis "aš".
- Nesvarbu, ar žmogui penkeri, ar šimtas metų, bet jei jis turi tėvus, su
jais bendrauja, tai žmogus vis tiek yra vaikas.
- Žinios, nauji dalykai - tai ne maistas, kuris susivirškina ir nieko
nepalieka.
- Grožis neturi sąvokos ar apibrėžimo.
- Juk jokio senesnio pasaulyje daikto, kaip knyga, mes nerasime.
- Knyga - tai malonus, įdomus daiktas.
- Galiu duoti pavyzdį, kaip vyresnio amžiaus valdininkai, vadovai,
direktoriai nenori priimti jauno, perspektyvaus žmogaus į darbo vietą, kur
dirba niekam tikęs, kaip pavyzdžiui, elektrikas, kuris tik žino kaip lempoje
pakeisti lemputę ir nesidomi naujomis technologijomis.
- Knyga - tai krūva vienodo dydžio lapų, kurie surišti į vieną krūvą ir
surišti į viršelį.
- Bet gamyklos savo atliekas pila į upę ir taip ją užteršia arba paleidžia į
orą.
- Knyga prasiskverbia pro storą šiuolaikinio žmogaus dvasinį kūną,
įsiskverbia į širdį, protą, į pačia sielą.
- Kiekvienas mūsų susiduria su vaikyste.
- Įsitvirtinus gyvenime, belieka žmogui paskutinis noras svajonė - susirasti
savo vienintelę, išrinktąją.
- Kažkada atsirado žmonija.
- Mūsų gyvenimas kartojasi kiekvieną dieną.
- Dažnai pasikartojanti paauglių problema - meilė.
- Jei nori įgyvendinti, manau, svarbiausią gyvenimo tikslą - į gyvenimą
išleisti palikuonį, turi draugystę pradėti ne proto, o charakterio sumetimais.
- R.Granausko kūryboje žmogus buvo neatsiejamas nuo gyvulių ir nuo kaimo
tradicijų.
- Poetas buvo suaugęs su namais ir kloniais.
- Šviesa verčia žmogų siekti vis plačiau ir daugiau.
- J.Marcinkevičius gąsdina skaitytoją daugtaškiu.
- Skaitytojas sužino apie namus, kuriuose ir tūno lyrinis subjektas.
- Tai, kad herojui iš tiesų sunku, parodo autoriaus įtempta remarka
(„nugeria iš butelio“).
- Duona - šventas ir ilgą kelią prakeliavęs patiekalas.
- Visai neseniai Lietuvoje augo graži, didinga gėlė - tai Vytautas Mačernis.
- Gimtadienyje mus vaišino tortu ir petardomis.
- Vinco Kudirkos tėvai buvo paprasti kolūkiečiai.
- Julius Janonis ėjo Nemuno pakrante, ir per jo skylėtas kelnes matėsi
valstietiška poeto prigimtis.
- Ir tada kunigaikštis Gediminas pasiuntė kryžiuočiams telegramą...
- Kaktusas nukrito ant katinėlio ir sukniaukė iš skausmo.
- Ana Karenina nesurado tikro vyro ir todėl atsigulė po traukiniu.
- Visi poeto eilėraščiai buvo rimuoti, kas kitiems poetams retai
pasitaiko...
- Mano įsimintiniausia diena - tyli liepos naktis...
- Italijoje Gogolis ilsėjosi nuo revizorių.
- Senovėje bezdžionės buvo plikos, bet kai atėjo ledynmetis, jos apaugo
plaukais, ir tai padėjo joms tapti žmonėmis...
- Žiemą miške neliko nė vieno čiulbančio paukštelio, išskyrus varną.
- Kai nebūdavo vyro, Milda dažnai išeidavo į lauką, kol palaipsniui tapo
moterimi.
- Šunų parodoje dalyvavo dogai, vilkšuniai, laikos, sargiai, bokseriai ir
teisėjai.
- Rašytoja buvo jautri daugelyje savo vietų...
- Perskaitęs savo „Dievų mišką“ Sruoga sužinojo, kaip sunku jam buvo
koncentracijos stovykloje.
- Tiškevičiai, nors ir aristokratai, buvo inteligentiški zmonės.
- Veronika buvo išdidi ir nusiskandino kaip tankistas.
- Po kiemą vaikštinėjo vištos, antys ir kitoks šlamštas.
- Velnias sugundė Faustą įsimylėti Margaritą - ir jam - rūpesčiai sentavėje,
ir jai - kalėjimas...
- Vingių Jonas nepatiko ir Katrei, ir Žemaitei...
- Berniukas įėjo į klasę, nuleido galvą ir taip žemyn galva stovėjo.
- Jis buvo pasiturintis ūkininkas: turėjo kiaulę, arklį ir žmoną...
- Prie ežero mergina melžė karvę, o vandenyje viskas atsispindėjo
atvirkščiai...
Keletas ištraukų iš dvyliktokų A.Vačiulaičio „Valentinos“ interpretacijų:
- A. Vaičiulaičio „Valentinoje“ važinėjo autobusai, o žmonės buvo
skiepijami.
- Antanas čiulbėjo, kaleno ne žodžiais, bet mintimis.
- Šeimos galva - vyras ir tėvas.
- Stora boba buvo lyginama su aviliu – apšiltinta, kad žiemą nesušaltų.
- Antanas iš pradžių jautėsi nejaukiai, tačiau kaip ir toje patarlėje „ir
šuo kariamas pripranta“, taip ir jis.
- A. Vaičiulaitis, ne taip kaip kiti realistai, ieško ne tik tonu bei
spalvų, bet ir pusspalvių, bei pustonių.
- A. Vaičiulaičio „Valentina“ priskiriama moderniam modernizmui.
- Iš tokių detalių, kaip motociklas ar autobusas, galima spręsti, jog tai ne
akmens amžius.
- Vaičiulaitis viską piešė Antano akimis.
- Ištraukoje pilna erotikos elementų, nes Antanas pamatė tris randus ant
Valentinos peties.
|