:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

Dešimtos klasės moksleivių rašinių ištraukos

• Būrai savo trobose kartu su gyvuliais laikė vištas ir net žmones.
• Gyventi, galima sakyti, jam nelabai sekėsi, todėl, galima sakyti, jis mirė.
• Šis pasisakymas nesulauks pritarimo, ypač mano tarpe.
• Paukščius reikia globoti: vasarą jie padeda sodininkams ir daržininkams lesti vabzdžius.
• Autorius puikiai supranta, kad atbulas valstietis negali ilgai dirbti.
• Antanas Vienuolis buvo garsus todėl, kad gimė prie Šventosios.
• Vasarą aš atostogauju ir kitokius darbus dirbu.
• Afrikoje daug krokodilų ir kitokių didelių gyvačių.
• Asilas nusižvengė, parodydamas savo arkliškus dantis.
• Aš mokausi devintoje klasėje, todėl labai mėgstu piešti.
• Mūsų klasė krepšinį pralaimėjo dėl to, kad mūsų aukštaūgiai yra maži.
• Cvirkos plaukai būdavo nesušukuoti ir visą laiką juokdavosi.
• Pavasarį kaimiečiai sėja miežius, avižas ir kitus kukurūzus.
• Štai ir prasidėjo pamoka, kurios visi taip nekantriai bijojo.
• Baigęs pradinę mokyklą, Donelaitis buvo paskirtas Tolminkiemio klebonu.
• Pričkus buvo tvirtai pritvirtintas prie dvaro.
• Vasarą reikia laiku nupjauti javus, uogas, grybus, kad žiemą nebūtų nuobodu nuobodžiauti.
• Mes miegojom, bet mums nesimiegojo.
• Kai kurios beždžionės medžiuose kaba aukštyn galva.
• Aš puoliau gelbėti skęstancio draugo, nes jis buvo su mano glaudėmis.
• Žemaitė su baudžiauninkų vaikais santykiaudavo per tvorą.
• Per šienapjūtę skambėdavo dainos, surištos su šieno pjovimu.
• Šienapjūtės dainose apdainuojami mergelės ir grėblio santykiai.
• Jeigu Veroniką perkeltume į dabartines sąlygas, jai būtų nereikėję žudytis ir ji dar gautų pašalpą.
• Kovos lauke girdėjosi numirėlių šauksmai ir dejonės.
• Šuo lojo nežmonišku balsu.
• Laikui bėgant aš artimiau susipažinau su tuo svečiu ir supratau, kad tai mano močiutė.
• „Daėjau“ iki kitos meilės rūšies – tai meilė tarp šeimos narių.
• Turbūt močiutei plyštų širdis iš džiaugsmo, kad kiekvieną minutę esate pasiruošęs padėti jai.
• Sportininkas pasiekia daug geresnių rezultatų sporto srityje, jei jis pats jaučia meilę savo sirgaliams, galbūt net savo šuniui.
• Jos veidas nušvisdavo, lūpos išsilenkdavo.
• Manoma, kad pirma atsirado Adomas, vėliau jam išėmė inkstą ir sukūrė Ievą.
• Kiti mano, kad atsiradus beždžionei, po truputį pradėjo vystytis žmogus.
• Dar po 30m. išvis pasensiu, nupliksiu, susiraukšlėsiu kaip koks surūgęs obuolys.
• (...) Kai obuoliai gulėjo šalia, ant žemes, jos buvo tarsi močiutė.
• Į pasaulį kasdien ateina vis naujų gyvybių, o senosios traukiasi!
• Aš esu pasaulyje kaip mikroorganizmas. Aš tik mažas taškelis daugiamilijardiniame pasaulyje, lyg mažytis užtėkštas rašalo lašelis ant didžiulio gaublio.
• Laikau save jau nebesubrendėle.
• Kai dar nėjau į 7 klasę jaučiausi mažesnio rango nei dabar.
• Kai augi, auga ir protas.
• Tai bus ne paprastas, o branduolinis karas. Žmonės žus kaip dinozaurai, bet skausmingiau.
• Esu paauglys, dar nenoriu greitai subręsti ir tapti nuo savęs priklausomu.
• Mes esame ne vieninteliai gyviai šiame pasaulyje.
• Reikia dirbti ir gyventi taip, kad mus supantys augalai, gyvūnai ir žmonės būtų patenkinti.
• Maironis lietuvių narsumą, didvyriškumą, meilę tėvynei perteikia baisumu.
• Rašinio pabaiga: „Daugiau nebeišvardinsiu, nes Maironis tiek daug parašė...“
• Man patinka liaudies dainos ir muzika, kuri kelia nuotaiką ir skraidina.
• Kai kurie žmones ištisas dienas vaikšto pikti, susiraukę arba visai be reakcijos.
• Kartais įžeidimo nuospaudos išlieka.
• Mūsų klasė kartais būna kaip kisielius - juokiasi be reikalo.
• Staiga mano šuo priėdusi parbėga iš virtuvės.
• Jis [žiurkėnas] labai mėgsta atsitrenkti į narvelio groteles ir po to būna kaip prigėręs. Jei jį laikai rankose, tai neišsisuksi nuo reketo.
• Iš užuojautos laiško: "Labai apgailestauju del jūsų vyro mirties. Negalėjau būti kartu, nes jis norėjo pabūti vienas.
• Visos veido detalės smulkios, nedidelio ūgio.
• Bartas vis turi ir turi draugų, jie niekada nesibaigia.
• Jo veidas lygus, be jokios raukšlelės, plaukai šiek tiek pražilę, su barzda.
• Jis jodavo ant pasišiaušusio žirgo.
• Lyrinis subjektas mums pasakoja, ką išdarinėja su Vilnium.
• Apie S.Nėries eilėraštį "Per lūžtantį ledą": "Eilėraštis moko nelipti ant ledo, nes gali į jį įlūžti.
• P.Širvio gyvenimo tikslas ir draugas Nr.1 buvo Nemunas.
• Ji ir Petras buvo viena būtybė, negalinti pasidalinti.
• Taigi, žmonės, būkite žmonėmis, o ne gyvuliais, nepraraskime žmogiškumo!!
• Jo abejingumą lietuvių tautai rodo ir pokalbis su Vilku, kuris užsuko šiaip šnektėleti su Karaliumi, o gal ir pamokyti.
• Menininkas sugeba kurti tik tada, kai jaučią alkį. Tik tada jis sugeba blaiviai mąstyti ir suvokti žmogaus esmę.
• Iš Maironio dainų lietuvis suprato nesąs koks girinis, iš kelmo išspirtas, bet turįs savo tėvynę ir tam tikrų jai pareigų.
• Žmonės yra susiskirstę į įvairias bendruomenes. Viena iš bendruomenių yra tauta.
• Žmogus kaip medis: jis ir uosis, ir beržas, ir ąžuolas.
• Nes tik mirusieji viską supranta ir atleidžia.
• Vilius net sugebėjo tapti Grėtės tarnaitės meilužiu.
• Rašytojas viską stebi šuns akimis.
• Aš, būdamas mažas, visada norėdavau eiti toliau nuo namų, lipti ant namų stogų.
• Kodėl žmonės būna tokie žiaurūs? Žiaurūs ne tik kitiems, bet ir sau: kariasi, šaudosi, šokinėja nuo stogų.
• Vaikai eidavo vogti, žmonės miegodavo šalia mirusiųjų, kad susišildytų.
• Nors Jurga ir Girdvainis nuskendo, tačiau jų meilė niekada neištirps.
• Girdvainiui reikėjo sutikti nepaprastą, tikrai jo obuolmušių vertą merginą.
• Šiame eilėraštyje nėra lyrinio veikėjo, bet yra lyrinis "aš".
• Nesvarbu, ar žmogui penkeri, ar šimtas metų, bet jei jis turi tėvus, su jais bendrauja, tai žmogus vis tiek yra vaikas.
• Žinios, nauji dalykai - tai ne maistas, kuris susivirškina ir nieko nepalieka.
• Grožis neturi sąvokos ar apibrėžimo.
• Juk jokio senesnio pasaulyje daikto, kaip knyga, mes nerasime.
• Knyga - tai malonus, įdomus daiktas.
• Galiu duoti pavyzdį, kaip vyresnio amžiaus valdininkai, vadovai, direktoriai nenori priimti jauno, perspektyvaus žmogaus į darbo vietą, kur dirba niekam tikęs, kaip pavyzdžiui, elektrikas, kuris tik žino kaip lempoje pakeisti lemputę ir nesidomi naujomis technologijomis.
• Knyga - tai krūva vienodo dydžio lapų, kurie surišti į vieną krūvą ir surišti į viršelį.
• Bet gamyklos savo atliekas pila į upę ir taip ją užteršia arba paleidžia į orą.
• Knyga prasiskverbia pro storą šiuolaikinio žmogaus dvasinį kūną, įsiskverbia į širdį, protą, į pačia sielą.
• Kiekvienas mūsų susiduria su vaikyste.
• Įsitvirtinus gyvenime, belieka žmogui paskutinis noras svajonė - susirasti savo vienintelę, išrinktąją.
• Kažkada atsirado žmonija.
• Mūsų gyvenimas kartojasi kiekvieną dieną.
• Dažnai pasikartojanti paauglių problema - meilė.
• Jei nori įgyvendinti, manau, svarbiausią gyvenimo tikslą - į gyvenimą išleisti palikuonį, turi draugystę pradėti ne proto, o charakterio sumetimais.
• R.Granausko kūryboje žmogus buvo neatsiejamas nuo gyvulių ir nuo kaimo tradicijų.
• Poetas buvo suaugęs su namais ir kloniais.
• Šviesa verčia žmogų siekti vis plačiau ir daugiau.
• J.Marcinkevičius gąsdina skaitytoją daugtaškiu.
• Skaitytojas sužino apie namus, kuriuose ir tūno lyrinis subjektas.
• Tai, kad herojui iš tiesų sunku, parodo autoriaus įtempta remarka („nugeria iš butelio“).
• Duona - šventas ir ilgą kelią prakeliavęs patiekalas.
• Visai neseniai Lietuvoje augo graži, didinga gėlė - tai Vytautas Mačernis.
• Gimtadienyje mus vaišino tortu ir petardomis.
• Vinco Kudirkos tėvai buvo paprasti kolūkiečiai.
• Julius Janonis ėjo Nemuno pakrante, ir per jo skylėtas kelnes matėsi valstietiška poeto prigimtis.
• Ir tada kunigaikštis Gediminas pasiuntė kryžiuočiams telegramą...
• Kaktusas nukrito ant katinėlio ir sukniaukė iš skausmo.
• Ana Karenina nesurado tikro vyro ir todėl atsigulė po traukiniu.
• Visi poeto eilėraščiai buvo rimuoti, kas kitiems poetams retai pasitaiko...
• Mano įsimintiniausia diena - tyli liepos naktis...
• Italijoje Gogolis ilsėjosi nuo revizorių.
• Senovėje bezdžionės buvo plikos, bet kai atėjo ledynmetis, jos apaugo plaukais, ir tai padėjo joms tapti žmonėmis...
• Žiemą miške neliko nė vieno čiulbančio paukštelio, išskyrus varną.
• Kai nebūdavo vyro, Milda dažnai išeidavo į lauką, kol palaipsniui tapo moterimi.
• Šunų parodoje dalyvavo dogai, vilkšuniai, laikos, sargiai, bokseriai ir teisėjai.
• Rašytoja buvo jautri daugelyje savo vietų...
• Perskaitęs savo „Dievų mišką“ Sruoga sužinojo, kaip sunku jam buvo koncentracijos stovykloje.
• Tiškevičiai, nors ir aristokratai, buvo inteligentiški zmonės.
• Veronika buvo išdidi ir nusiskandino kaip tankistas.
• Po kiemą vaikštinėjo vištos, antys ir kitoks šlamštas.
• Velnias sugundė Faustą įsimylėti Margaritą - ir jam - rūpesčiai sentavėje, ir jai - kalėjimas...
• Vingių Jonas nepatiko ir Katrei, ir Žemaitei...
• Berniukas įėjo į klasę, nuleido galvą ir taip žemyn galva stovėjo.
• Jis buvo pasiturintis ūkininkas: turėjo kiaulę, arklį ir žmoną...
• Prie ežero mergina melžė karvę, o vandenyje viskas atsispindėjo atvirkščiai...

Keletas ištraukų iš dvyliktokų A.Vačiulaičio „Valentinos“ interpretacijų:

• A. Vaičiulaičio „Valentinoje“ važinėjo autobusai, o žmonės buvo skiepijami.
• Antanas čiulbėjo, kaleno ne žodžiais, bet mintimis.
• Šeimos galva - vyras ir tėvas.
• Stora boba buvo lyginama su aviliu – apšiltinta, kad žiemą nesušaltų.
• Antanas iš pradžių jautėsi nejaukiai, tačiau kaip ir toje patarlėje „ir šuo kariamas pripranta“, taip ir jis.
• A. Vaičiulaitis, ne taip kaip kiti realistai, ieško ne tik tonu bei spalvų, bet ir pusspalvių, bei pustonių.
• A. Vaičiulaičio „Valentina“ priskiriama moderniam modernizmui.
• Iš tokių detalių, kaip motociklas ar autobusas, galima spręsti, jog tai ne akmens amžius.
• Vaičiulaitis viską piešė Antano akimis.
• Ištraukoje pilna erotikos elementų, nes Antanas pamatė tris randus ant Valentinos peties.