:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

Niekur neskelbta Vilniaus įkūrimo istorija

Išjojo kunigaikštis Gediminas miškan medžioti... Jodinėjo po pušynus, ąžuolynus ir eglynus, bet nieko nerado. Taip jam beieškant grobio ir vakaras atėjo. Saulelė nusileido, bet mėnulis kažkodėl netekėjo... Sunerimo Gediminas, šiurpulys per kūną perbėgo, o arklys keistai nusižvegė... Kažkur netoliese sustaugė vilkas, ir Gediminui pasidarė negera... Jis paskubomis pradėjo rinkti smulkias šakeles laužui užkurti. Sukrovė Gediminas didį laužą, bet prisimine, kad degtukus iš jo Lizdeika atėmė, sakė, kad nevalia vaikams su ugnele žaisti... Nusiminė Gediminas ir besvajodamas apie nuosavą pilį užmigo... Neilgai jis miegojo, nieko susapnuot nespėjo, kai staiga jį pažadino garsus pelėdos ūkavimas ir piktas urzgimas. Gediminas nenorom, visas apsimiegojęs, pramerkė vieną akį, paskui - kita, ir mato: prieš jį stovi vilkas, dydžio sulig stalu, ir žiūri piktomis mažomis akutėmis, dantis iššiepęs...
   –Ko gi nori iš manęs, tu nestandartini gyvuly? - piktai paklausė Gediminas.
   –Noriu tave suvalgyti - trumpai ir aiškiai atrėžė vilkas.
   –Na tai tuomet turėsi mane pagauti - atsakė Gediminas.
   –Tai kad jau tave pagavau - tarė vilkas ir čiupo Gediminui už TOS vietos...
Kad suriko Gediminas nesavu balsu, kad pašoko ir pasileido bėgti... Net arklį ir visą kitą pamiršo... Bėgo, bėgo, bėgo ir pribėgo didį kalną. Užbėgęs į viršų įsilipo į medį ir tupi... Neužilgo atbėgo ir vilkas, įssikandęs Gedimino kiaušinius.  
   –Na ką, durneli? nuo savęs juk nepabėgsi...- nusišypsojęs tarė vilkas, ir palikęs kiaušinius prie medžio, kuriame tupėjo Gediminas, nušuoliavo namo...
Ryte Lizdeika ir kiti, suradę leisgyvį Gediminą medyje, tiek juokėsi, išgirdę jam nutikusią istoriją, kad vienas žynys vos išvaržos negavo...
   –Na ir istorija tau nutiko, mažasis kunigaikšti - tarė Lizdeika ir nuvirto ant žemės, raitydamasis iš juoko.
   – Dabar čia teks pilį statyti ir tavo būsimą giminę taisyti - tarė kitas žynys ir taip nusižvengė, kad susiūbavo medžiai ir Gedzminas šleptelėjo ant žemės...

kopyrait (X) by Lizdeika end Ko