:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

Kiečiausios išpisos iš „Vilniaus pokerio“

Kiek tau metų, snargly? – klausia subingalvis.
- eik tu nachui, duche!
- Aa, dar parinasi, pizdukas.
Tvoja atsivadėjęs, smegenys subyra, visų šunų šikdievis nuo sienos, ūsuotas šundievis gruziniskai uodžia, švypsosi.
- Nu, tai kiek?
Finkas pareina į žarnas, kraujas kliuksi koridoriais, vienu pydaru mažiau ant šventos žemelės…

…šikt ant žirnių, šikt ant pupų,
šikt ant Stalino skrebukų…

…užtvok dar biški, -sako chujaglotina,.
- Ak tu mėšliau, jobtvajumat.
- Bet ir smarvė, sako zapadlo. –Visi padai susvilę.
- Pridegink jam bybį, sako sadistas. – Gal išsigas.
- Eik sau, per gerai jam, - nusispjauna Zapadlo ir sukiša lituoklį pydarui į akis.
Sadistas žvengė, bet neilgai, vėmalai pradeda trykšti iš pačio akių…

… Čia fantastiška durchatinės išvietė, tvoskianti perrūgusias ekskrementais. Sienų plytelės išdaužytos, ant grindų prišikta, visur klanai šūdų ir vėmalų. Debilas kikendamas pritupia prie siaubingos išmatų kūvos, ištiso bokšto. Jis stūkso čia kaip žmonijos simbolis, tai absoliutas, visu šūdų šūdas, išpampusiu ištęžusiu kūnu. Šviežių išmatų liežuviai gaubia jį kaip mantija – visų spalvų, nuo gelsvos ligi juodos. 
–Žmogų pažinsi iš jo šūdo, taria debilas Zapadlo. Zapadlo tik linkteli galva, o debilas toliau knisasi šūdų krūvoj, rūšiuoja spalvas. … Kiekvienas tegu ryja savo šūdus… Va, šitie blyškūs- mano, sako Debilas, o šitie rudi net nežinau. … Girdi, zapadlo, visi jie punta nė nemirktelėję, tik stebisi: kodėl tas padažas taip keistai kvepia?… Kvepia, girdi, jiems kvepia! Ir ryja – kuo daugiau šika, tuo daugiau ryja, a? Zapadlo atsibosta klausyti psicho kalbų, ir jis sukiša jo snukį į šūdų krūvą, vėl ir vėl, kol debilas pats tampa šūdų šūdas…

Tie gyvi skeletai keturpėsti ropinėja po aptvarą, rupšnoja žolę. Tie aukšto žmogaus griaučiai bedante burna, kruvinom supūliavusiom dantenom išrauna padžiūvusį žolės kuokštą ir lėtai kramsnoja. Jo akyse nieko nėra, mirė Platonas, Nietzsche, Einsteinas. Skeletas staiga sustoja, pražergia kojas, tarp kojų pakimba stora išmatų dešra. Apsilaižo lūpas, paima dešrą, sumaigo, pasidaro mišrainę iš jos ir supuvusios žolės mišinio ir pasimėgaudamas žiaumoja. Ir taip sukasi pasaulis… Kiekvieną dieną jis pervalgo savo šūdą, ir vėl šika ir ėda, šika ir ėda, be soties…

1976-2002