Ajerai

Prie ežero siūbavo ajerai,
Tuos ajeruose tu mane darei,

  Ir teip darei, ir dar kitaip darei,
Bet kažkodėl nebuvo man gerai,

  Ir nežinau - kalti čia ajerai,
Ar tu kažka ne teip darei?

 (Skiriu Želvos vidurinės mokyklos jaunųjų poetų klubo pradedančioms poetėms (nes tai yra klasikinis pradedančio poeto rimavimo pavyzdys)

 

Trys raidės (XY...)

Trys raidės, paprastos, bet stebuklingos,
Tai iksas, igrekas, ir dar viena raidė,
Jos trokštantį pagirdys, šąlantį sušildys,
Jos visada, visur, visiems padės

  Jos pasiklydusiam parodys tiesų kelią,
Jos neregiui kaip mat atvers akis,
Jos alkanam - garuojanti dešrelė,
Jos liūdinčiam - paguoda ir viltis

  Aš jas tariu ir man lyg jūra ošia,
Peizažą gražų akyse matau,
Jas kaltuku iškalsiu beržo tošy,
Jas užrašysiu aš ant sienos tau,

Kad naktį gulęs, anxtų rytą kėlęs,
Tu nepamirštai nė vienos raidės,
Trys raidės - trys darželio puikios gėlės,
Tegu šiame eileraštyje
amžinai žydės...

 

Be pavadinimo

Tu prie manęs prisėdus, prisiglaudei,
Galva prie mano skruosto prigludai,
Tokia palaima man krūtinę spaudė...
-Tu Plankai, išprotėjai, pablūdai

 

Tai ka, dabar tokias eiles rašysi?
Be bajerių, prikolų, be keiksmų,
Tai ką, dabar Brazdžionium zysi?
Dėl savo marazmatinių jausmų?

  O gal galiu nors kartą parašyti?
Ir eina viskas ant trijų raidžių!
Gal aš tave, gal aš palaimą šitą
Naktim sapnuoju, dienomis jaučiu

 

Gal is tikrųjų taip sunku ištverti,
Gal tie marazmai dusina mane,
A pajabatj, einu degtinės gerti,
Nes viskas yra didelė chuinia...

 

VAIDILA VALIŪNAS

Sudalyvauja lietuvos gėjų draugijos susirinkime (tiek oficialioje, tiek linksmojoje dalyje)

  Ir Vaidila Valiūnas taip kalbėjo:
-Visai patiko man su gėjais,
-Ir nors per barzdą man varvėjo,
-Bet burnoje tai neturėjau...

Ir dar pridūre: -Paryčiais,
Grįžau namo aš su pirmais gaidžiais!

p.s. šitai man vėliau patvirtino Marius N. iš tikrųjų tą naktį jį matęs grįžtantį namo su 2 (dviem) gaidžiais.

  (Skiriu Bernardui Brazdžioniui, idant jo eilėraščių ciklas apie Vaidilą Valiūną būtų šlovingai pratęstas...)

p.p.s
As apie gėjus nieko pasakyti negaliu,
Nes niekada nesuduriu aš galo su galu...

 

Apie krintančią žvaigždę ir išsipildžiusį norą

Menu stovėjau, į žvaigždes žiūrėjau,
Ir taip norėjau, net nebegalėjau

  Bet kur man eit, ką man dabar daryti?
Staiga tik čirkšt - viena žvaigdė nukrito

  Ir krintant žvaigždei noras išsipildžiusiu patapo,
Nes pajutau kaip "ai" ir kelnėse sušlapo...

 
Skiriu Kaziu P.
(Ne tam Kaziui Lia Roso, kuris kažkada pasinaudojęs apgaule užmušo P.Gaule, bet tiesiog kitam Kaziui)

 

Mano akys - Tavo akys

Šviečia, spindi mano akys
Klausia jos nebyliai
Tavo akys man atsako:
-Aik iš čia, debile...

 

Gyvenims:

(Čia toks diptikas gavosi, beveik žemaitiškai )

 

Gyvenims I

Už lango lapai krent,
  ir vėjy supas
Ech tas gyvenims man,
  toks supists

 

Gyvenims II

Bet tavo tašėj melodingai
  buteliai suskamb.
Ir kamščiai tartum bitės,
  tik fit-fit į kamp.
Už lango lapai krent,
  ir vėjy supas.
Ir tas gyvenims man,
  tai nichuja nebsupists.

 

Apie Pizą (Italija) ir Uzdą (Baltarusija)

(Parašytas Pizos ir Uzdos miestų susibroliavimo iškilmių proga)

Ot Uzdy do Pizy
Vyjezd sčias bez vizy,
A ot Pizy do Uzdy
Tolko sutki dve jezdy...