:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

Klimas: Sveika, Maryte... Papasakok, kaip atrodai... 
Marytė: Aš apsirengusi raudoną šilkinę palaidinukę, mini sijoną ir aukštakulnius batelius. Mano matmenys - 90-60-90. Kasdien sportuoju, esu grakšti ir lanksti.
Klimas: Mano ūgis - 190 cm, sveriu apie 100 kg., mano nosis- kaip bulba, nešioju akinius,  mėlynas treningines kelnes ir bliuzoną, kurį ištepiau kečupu valgydamas picą. Truputėlį keistai kvepia...
Marytė: Noriu tavęs... Ar nori su manim mylėtis?
Klimas: Sutinku.
Marytė: Esame mano miegamajame. Iš kolonėlių sklinda nuotaikinga muzika. Dega žvakės. Žiūriu tau į akis ir šypsausi. Tiesiu ranką žemyn ir pradedu glamonėti tavo didžiulį, pritvinkusį organą.
Klimas: Garsiai ryju seiles. Pradedu prakaituoti.
Marytė: Pakeliu tavo bliuzoną ir bučiuoju krūtinę.
Klimas: Atsegu tavo palaidinukę. Mano rankos dreba.
Marytė: Iš mano lūpų prasiveržia tyli dejonė.
Klimas: Nutraukiu palaidinukę nuo tavo pečių.
Marytė: Nuo malonumo atlošiu galvą. Šaltas šilkas slenka mano šilta oda. Dar greičiau per kelnes masažuoju tavo organą.
Klimas: Nervingai draskau tavo palaidinukę ir nenoromis ją suplėšau. Atleisk.
Marytė: Nieko tokio. Nebuvo labai brangi.
Klimas: Gražinsiu pinigus.
Marytė: Raminkis. Mano biusthalteris - juodas ir nėriniuotas. Kvėpuoju vis greičiau, ir mano minkštos krūtys kilnojasi mano kvėpavimo ritmu.
Klimas: Bandau atsegti tavo biusthalterį. Turbūt užsikirto. Gal turi žirkles?
Marytė: Pati atsegu biusthalterį. Jis nukrenta ant grindų. Šaltas vėjelis glamonėja mano nuogas krūtis. Jų speneliai styro tavo garbei.
Klimas: Kaip tau tai pavyko? Pakeliu biusthalterį ir atidžiai studijuoju jo užsegimą.
Marytė: Išsiriečiu atgal. O, brangusis... noriu pajusti tavo liežuvį kiekviename mano kūno užkaboryje...
Klimas: Numetu biusthalterį. Laižau tavo... na, žinai, biustą. Jis puikus.
Marytė: Veliu tavo plaukus. Atsargiai kandu tau į ausį.
Klimas: Netikėtai nusičiaudau. Tavo krūtys aptaškytos mano seilėm ir snargliais.
Marytė: Ką ?!
Klimas: Labai atsiprašau...
Marytė: Nusišluostau krūtis palaidinukės likučiais.
Klimas: Imu iš tavęs palaidinukės likučius ir metu ant grindų. Garsas toks, lyg būčiau numetęs šlapią skudurą.
Marytė: Gerai. Dabar nutraukiu tau kelnes ir griebiu tavo organą.
Klimas: Spiegiu kaip moteris. Oj.... Bet ir šaltos gi tavo rankos.
Marytė: Pasikeliu sijoną ir nusimaunu kelnaites.
Klimas: Padedu tau. Laižau tavo... mmmm... sekundę.
Marytė: kas atsitiko ?
Klimas: Mano gerklėj įstrigo tavo kailiuko plaukas. Springstu ir dūstu.
Marytė: Ar viskas gerai ?
Klimas: Kosulio priepuolis. Pamėlynuoju.
Marytė: Kuo galiu tau padeti ?
Klimas: Springdamas bėgu į virtuvę. Paniškai verčiu spinteles, ieškodamas puodelio. Kur laikai puodelius ?
Marytė: Į dešinę nuo kriauklės.
Klimas: Išgeriu puodelį vandens. Taip, dabar geriau.
Marytė: Grįžk pas mane, brangusis.
Klimas: Turiu išplauti puodelį.
Marytė: Guliu lovoje, drebėdama iš nekantrumo.
Klimas: Iššluostau puodelį. Padedu jį į vietą. Grįžtu į miegamąjį. Velnias, tamsu. Paklydau. Kur yra tavo miegamasis ?
Marytė: Paskutinės durys į kairę, koridoriaus gale.
Klimas: Šiaip taip radau.
Marytė: Dejuodama iš susijaudinimo nutraukiu tau kelnes. Taip labai tavęs noriu.
Klimas: Aš tavęs irgi.
Marytė: Mūsų nuogi kūnai prisispaudžia vienas prie kito.
Klimas: Palauk. Spaudi akinius. Skauda.
Marytė: Gal geriau juos nusiimk ?
Klimas: Gerai, bet be jų aš labai prastai matau. Padedu akinius ant naktinio staliuko.
Marytė: Išsitiesiu ant lovos. Paimk mane greičiau, mylimasis !
Klimas: Turiu pamyžti. Apgraibomis ieškau vonios.
Marytė: Grįžk greičiau, brangusis !
Klimas: Radau vonią. Nieko nematau. Apgraibomis randu unitazą. Pakeliu dangtį.
Marytė: Nekantriai laukiu tavęs !
Klimas: Baigiau. Ieškau, kuo nuleisti vandenį, bet nesėkmingai. O, velnias !
Marytė: Kas gi vėl nutiko ?
Klimas: Per klaidą primyžau į nešvarių skalbinių dėzę. Atsiprašau. Apgraibomis grįžtu į miegamąjį.
Marytė: Gerai... ateik pas mane, galu gale...
Klimas: Jau. Dabar įstatau savo... na, žinai...tą savo daiktą... į tavo... na, į tavo daiktą.
Marytė: O, taip ! Tęsk ! Padaryk tai, brangusis !
Klimas: Glamonėju tavo švelnų užpakaliuką. Bučiuoju tavo kaklą. O, turiu nedidelę problemą.
Marytė: Mano kūnas juda pirmyn ir atgal. Dejuoju. Nebegaliu laukti nei sekundės. Įstatyk jį man!
Tvarkyk mane ! Tuoj pat !
Klimas: Nulinko.
Marytė: Ką?!
Klimas: Nulinko. Nestovi.
Marytė: Atsikeliu iš lovos ir nepatenkinta atsisuku į tave.
Klimas: Patraukiu pečiais ir liūdnai žiūriu į savo suvytusia dešrelę. Tuoj užsidesiu akinius ir pasižiūrėsiu, kas atsitiko.
Marytė: Nebesistenk. Pradedu rengtis. Apsivelku šlykščiai šlapią palaidinukę.
Klimas: Palauk. Primerkiu akis, bandydamas žvilgsniu atrasti naktinį staliuką. Aklai graibydamas
apverčiu laką plaukams ir žvakę.
Marytė: Užsisegu palaidinukę ir apsiaunu batus.
Klimas: Radau akinius. Užsidedu. O, dieve ! Nuo žvakės užsidegė užuolaida. Degam !
Marytė: Eik po velnių ! Išjungiu tave.
Klimas: Kilimas jau dega. Jėzus Marija....!!!