:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

Timofiejaus istorija

Kartą, laukinėje šalyje, gyveno Timofiejus. Ir štai , vieną šaltą pavasario dieną jis išėjo. Išėjo pamąstyti. Pamąstyti apie Tiesą. „NEBIJAU, NES TIESA YRA TIESA, JI NEGALI BŪTI NEPRIIMTINA, NES JI YRA TIESIOG TIESA. AŠ JĄ NORIU GIRDĖTI, KAD GALĖČIAU .... GYVENT BE MELO, BENT JAU...“, galvojo jis. Staiga dangus apsiniaukė ir netoliese kažkas nukrito iš medžio...
„Tiesa TAI Lazda!“ – garsiai nugriaudėjo iš apsiniaukusio dangaus.
Timofiejus neskubėdamas atsisuko ir nusispjovė. Ir kad pykštelėjo griaustinis. Kad trenkė žaibas ! Timofiejus lėtai atsitūpė ir nepatogiai susirangęs ant žemęs prakalbo:
„Bet juk Lazda Turi Du Galus... KodėL mane vieną baudi ?“
Dangus tylėjo... Tada tarė žemė:
„Kalbėk mums apie lazdą, Timofiejau...“
„Na na...ką aš galiu pasakyti...“
„Sakyk Tiesą kvaily !“ nugriaudėjo balsas iš dangaus ir vėl trenkė žaibas.
„Sakyti Tiesą apie lazdą ?“ pašokęs paklausė Timofiejus.
„Apie supistą Tiesą ir lazdą, apie savo subinę, apie ką nori...“ , tarė pro šalį šliaužianti gyvatė.
„Gerai, gerai...“, tingiai dėstė žodžius užsimiegojęs Timofiejus. Jis atmerkė akis ir viena buvo labai raudona.
„Tu baigsi? ar ir vėl man teks groti kalnais“, trenkė rūstus balsas iš dangaus, ir nugriaudėjo tikriausiai jau paskutinis žaibas. Bet Timofiejaus lūpos neprasivėrė. Jis šypsojosi ir tylėjo. Tik įsivaizduokite, koks nepadorumas! Jis, nutaisęs kvailą veido išraišką ir užmerkęs raudonąją akį, tylėjo!! Kaip jis taip gali?!
„Lazda turi du galus ir nevalia jos lankstyti“ pasakė kažkoks nepažįstamasis, eidamas, o gal net ir skrisdamas pro šalį, kuri vadinasi Lietuva...

Timofiejaus likimas nežinomas. Kažkas minėjo, kad jam „nieko nenutiko“, jis nugyveno ilgą amžių, numirė. Šypsojosi ir tylėjo toliau...