:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

Kaip kunigas-žudikas TV laidą vedė

   Vieną karštą vasaros dieną, kai nei alaus, nei vandens iš krano nesinori, Dievoniškių kaimu praslinko mirtį nešantis juodojo deltaplano šėšėlis. Sutraškėjo galukaimėj augusio maumedžio šakos, ir ant žemės nusirabazdino - spėkite, kas? - na, žinoma, kunigas-žudikas, dargi piktas, kaip niekad.

   Tiek ruošėsi jis gimtadienio mišioms, tiek šveitė savo chromuotą kablį, tiek darbų visokių pavedė nudirbti seseriai Irutei, bet į garsiąją koplytėlę nė vienas kaimietis ateiti nesiteikė. Tik du provincijoje nuobodžiaujantys
"Lietuvos ryto" žurnalistai nosis įkišo ir tuojau galą gavo, patyrę kunigo-žudiko rūstybę.

   Nepermaldaujamas, kaip Terminatorius, ir griežtas, lyg Robotas Policininkas, žengė kunigas per kaimą, bet visur jį pasitikdavo vien apsiverkusios bobos, seniai ir vaikai. Stebėjosi kunigas. Rasi vėl bus estai eldijomis atplaukę ir vyrus Europon išsivarę? Bet pala, koks ten triukšmas Plaučiūno sodyboje?

   - Atiduok distancinį, durniau! - grūmojo Plaučiūnas.
   - Vyrai, anava - Sabas! - rėkė nesavu balsu Izidorius Sobutilnikas. - Varyk, padla, varyk! Golas!
   - Prastai jis atrodo, gal vėl kokią Euroligą pasigavo?
   Dominykas Artojas paskubom ištuštino artimiausią bonką ir perjungė kanalą.
   - Oooo... - vienbalsiai atsiduso vyrai.
   - Mariana... - suvapėjo Dominykas, kvailai vartydamas drumzlinas akis. - Kaip dievą myliu...
   - Aaaa! Nepalik mūsų! - puolė ant kelių Plaučiūnas, bet kažkas vėl perjungė kanalą. Gerai apsirengęs ponas aiškino, kokie baisumai tyko keliautojų Mozambiko krašte.

   Nuliūdo kunigas. Kaip ir XXI amžius jau, raketos į kosmosą skrieja, kunigai elektrinį rožančių kalba, o čia še tau, kad nori. Renkasi tamsuoliai gatavi aplink velnio dėžę ir joje visokius balvonus garbina. O sesuo Irutė, išklausiusi jo skundą, liepė eiti koja kojon su laiku ir savo nuosavą TV laidą kurti. Net ir pavadinimą pasiūlė - "Be stabų".

   Aš sąmoningai praleisiu skaitytojui neįdomius laidos steigimo niuansus. Kažin ar jį bent kiek jaudina, kiek durų ir užpakalių vietines TV666 direkcijoje buvo išspardyta, pakol stingstanti vadovo ranka krauju pasirašė reikiamą įsakymą. Todėl pereikime iškart prie laidos. Kaip jau minėjau, buvo karšta vasara, kai net alaus nesinori, užtatai kunigas gurkštelėjo iš atsinešto grafino kažkokio tamsiai raudono skysčio ir, sulaukęs, kol užsidegs kameros lemputė, tarė:
   - Vardan dievo tėvo, dvasės šventos ir lietuvių tautos - amen. Jūs žiūrite laidą "Be stabų".

   Čia visas jo įkarštis ūmai išblėso. Laidą vesti - čia tau ne i bačką persti. Kaži, ką tie mužikai ten galvoja? Turbut juokiasi ir pirštais bado?
   - Vargas jums! - užriaumojo kunigas, netikėtai atgavęs kalbos dovaną. - Iš tikrųjų sakau: vargas jums, bedieviai. Aš buvau ir tebesu jūsų tarpe. Mačiau kiekvieną jūsų darbą, kožną žodį girdėjau, miške neatsargiai ištartą, ir kiekvieną kartą, kai praleisdavot mišias, pasižymėdavau! - Jis atkišo savo juodąjį bloknotą su pragaro ugnimi ant viršelio. - Todėl sakau: vargas jums!
   - Jūs tikite ne dievu, bet televizoriumi! Jums rūpi ne Išganytojas ir ne mišios, o Madonos papai, kurie, tiesa, patys savaime yra visgi geras daiktas... - užsisvajojęs kunigas ėmė sukinėti pirštuose kryželį.
   - Meldžiatės už Euroliga sergantį Sabą, nors nesate matę nei Sabo, nei Šiknabo, mužikai jūs atgrubnagiai! Kam sakote: Kubiliau, duok mums duonos! Arba: Ozolai, paremk žemės ūkį! Argi nežinote, kad jie tėra stabai, žmonių rankomis sukurti ir aptarnaujami? Jūs žiūrite į juos išsižioję, sekate juos ir kaip avių banda einate į pragarą!
   - Jūsų vaikai žiūri "Byvį ir Tešlagalvį", o paskui? Paskui jie sumano išmėginti, ar tikrai be dievo valios nė plaukas nuo galvos nenukris. Matote? - jis atsuko kamerai savo pliką pakaušį. - Bandė man naktį pagalvę klijais "Moment" ištepti, besarmačiai. Gerai, kad Irutė su kačerga paspėjo. A, Zigmai? Ar verkei tądien savo vaikų taip, kaip užvakar Čėčėnijos našlaičių?

   Baisi buvo kunigo kalba, praturtinta grafino kliuksėjimu ir stalo trankymu, kuris aidu atsidavė visose pasaulio sferose ir stichijose. Sujudę trys Visatos elementai danguje susidėjo į liepsnojančią Trispalvę, o ketvirtas pavirto milžinišku šventuoju Jurgiu, ietimi duriančiu smaką. Ir dar daug visokių baisybių matė danguje tą dieną žmonės, spėliodami, ar nebus tik atėjusi paskutinioji. Diedukai, ir tie, prisiminę kas revoliuciją, kas tautininkų
perversmą 1926-aisiais, lingavo žilomis galvomis: ne, jų laikais nebuvę tokių dalykų.

   Vis garsiau ir garsiau griaudė kunigo žodžiai, drebindami svieto pamatus. Per visą tą sumaištį demonai, kadaise angelo Rapolo uždaryti pekloje, nusitraukė nuo lenciūgų, ir umaru išpuolę laukan, iškadas visokias darė. Nežinia, ar iš tikro taip buvo, o gal prasimanau aš čia viską, bet ilgai dar kalbėjo kunigas. Jam berėkiant ir begrūmojant prašmatnusis TV666 dangoraižis taip įsisiūbavo, kad visi laukė jį nugriūsiant. Tai matydamas burmistras liepė Eustachijui Ugniagesiui ir Vygandui Urėdui paremti tą dviejų aukštų baraką senais šluotkočiais.

   Laidai einant į pabaigą iš lauko atsklido nežmoniškas lėktuvo burzgimas.
   - Pažvelkite į dangaus paukščius, - nepasimetęs kunigas atsigręžė į langą ir parodė Pakso lėktuvą. - Jie nei sėja, nei pjauna, bet apsčiai turi valgymo per mūsų viešpatį Jėzų Kristų.
   Kameros ugnelė užgeso
   Laida buvo transliuojama į tiesioginį eterį.
   Tą pačią dieną kaimiečiai primušė Plaučiūną, o jo televizorių nuskandino upėje.