:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

"Įtampa" (grafomaniška miniatiūra)

Buvo tamsu. Įtampa pasiekė savo viršūnę. Pasiekusi aukščiausią tašką įtampa staigiai krito. Tris valandas. Dar po 10 minučių įtampa vėl pradėjo kilti. Žuvys vandeny jau buvo nudvėsusios. Tyliai miske dūzgė transformatorinė. Šernas gulėjo ir gudriai šypsojosi, nes elektrikas tuo metu buvo ant stulpo. Šernas varstė darbininką gudriomis akimis. Pastarajam kojos buvo sustingusios. Iškrova. Šerno šeriai pasistojo. Atsistojo ir pas šerną. "Iš kur ežere įtampa?" - pagalvojo Štirlicas. O ant medžio šakos stovėjo Miuleris ir galvojo: "Pats tu pelėda". O juk šernai nemoka šypsotis. Juolab, kad jis buvo smulkiam pavidale. Akumuliatorius jau buvo  mašinoje, o žuvys vis dar plaukiojo. Nudvesusios. 1520 įtampa vis dar normali. Elektrikas irgi dar normaliai šypsojosi. Stulpas pradėjo leisti pumpurus. Pavasaris.Šerno žvilgsnis nieko gero nežadėjo. Jo kailis nesveikai blizgėjo. Jis turbūt naudojo gerą šampūną. Po alaus jis buvo lyg atgaiva. Ech, alus. Jo jau nebėra tarp mūsų. Šerno. Nelijo. Pūtė smarkūs šiaurės vėjai iš pietų. Saulė slėpėsi už  medžių viršūnių. Tokį vardą davė jai tėvai. Šalia ežero bėgo buratinas - lenkas. Jis buvo gelbėtojas. Per batą bėgo vanduo. Jis buvo daug pripylęs. Pylėme ir mes visi. Kosmose tuo metu vėmė knysliukas. Sankryžoje stovėjo jau keturi: jis, ji, jo ir jo lazdelė. Mašina jau nebestovėjo (nuleido padangą). Buratinas dirbo ne tik gaisrininku, bet ir gelbėtoju. Jis buvo kunigas taksistas. Tokią profesiją jam parinko tėvai. Jis šiaip buvo geras vaikis, tik visiems varė rakščius ir vėžį. Kartais jis pagerdavo. Namo parnešdavo gerieji gaisrininkai. Jam ugnis nebuvo baisi, tiesiog jis norėjo būti labai geras - nusipirko tapkes su šleikutėmis. Jis praktiškai nevalgydavo. Jį valgė. Visokios kirvarpos ir kitokie kenkėjai. Tėtis jam buvo prisukęs į rankas daug medvaržčių. Dabar jie bjauriai rūdijo ir skleidė dantų pastos "Jolocko" kvapą. Žolėje karkė rudai gelsvos varlės. Jų ir tykojo jaunasis gaisrininkas.16 - 17 valandą atvažiuoti turėjo buratino draugas, taip pat su ilga nosimi, Genys. Jo ranka buvo ne medinė, kaip buratino, bet gipsinė. Miške judėjo kelios figūros: miškininkas, ežys ir du muškietininkai. Jie skubėjo baigti darbą, kad dar spėtų į arabų - gvatemaliečių ledo ritulio varžybas. Miškininkas greitai rūkė. Ežys to daryti nemokėjo, bet jam vis tiek patiko darbas miške. Bet laikas nelaukė. Is miškininko  kišenės iškrito snargliuota nosinė. Smirdėjo validoliu ir kitais kontrabandiniais vaistais. Visa tai sukėlė aplink tvyranti įtampa. Muškietininkas kažko buvo įsitempęs, matyt, įtampa daro savo. Jam norėjosi  gerti, tačiau laikas to neleido daryti. Iki aušros reikėjo spėti surinkti visus batus ir kastuvus. Ežys nusibraukė tris prakaito lašus. Jam skaudėjo gerklę bei spyglius. Priežastis neaiški. Suskambo kirvis. Neišlaikė muškietininko nervai. Jam kažko norėjosi. Tik ne gerti. O gal valgyti? Kirvis porą kartų pasiūbavęs nukrito ant indaplovės (senos). Įtampa galu gale krito.

©Conex, 2000.