:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

Mielieji,
Dovanoju Jums, šį bestleriu tapsiantį romaną. Tikiuosi jis užkariaus visų šeštokių ir kai kurių septintokų širdis, paveikdamas savo jautrumu, atvirumu, jautrumu.

Giedros Arkliavagiūtės - "Paauglės dienoraštis"

2004 10 06
Labas dienorašti. Turiu tau papasakoti tokį dalyką. Šiandien mokyklos tualete aš dažiausi (man jau 12 metų, ir aš negaliu vaikščiot nepasidažius), kai staiga atsivėrė durys ir į tualetą sugužėjo trys mano klasiokai - Benius, Stasys ir Bodislovas - ir dviem metais už mane vyresnis Motiejus. Aš labai išsigandau ir visa sutrikusi apsiliejau vandeniu; sušlapo mano bliuskutė ir pasišvietė speniai, nes dar nenusipirkau liemenuko (jį pirksiu tada, kai papai bus dviejų slyvų dydžio), aš labai pasimečiau ir tas lūpdažis, kurį laikiau rankose man netyčia nukrito ant bliuskutės ir apsipaišė ant ir taip jau šlapių spenių. Tikrai įdomiai atrodė.. Tada aš pradėjau verkti ir man nubėgo blakstienų tušas, pamačiusi save veidrodyje taip išsigandau, kad nukritau ant bernų ir netyčia Stasio rankos atsidūrė mano kelnaitėse, o aš buvau su tamponu ir jis jį netyčia ištraukė. Visi bernai juokėsi iš manęs, išskyrus Motiejų. Jis didvyriškai apvalė mano buizotą veidą, sukišo atgal tamponą ir išvilko mano klasiokus i koridorių. Ach.. Jis pasielgė kaip tikras vyras, tikriausiai aš įsimylėjau...

2004 10 07
Labas dienorašti...
Aš visiškoje neviltyje, jaučiuosi it sėdėčiau bedugnėje.. Esu pati nelaimingiausia moteris pasaulyje..
Šiandien valgykloje vėl pamačiau Motiejų. Jis man sudaužė sirdį, nes atnešė nupirkęs šnicelį tokiai Petrei, (tai kalei kekšei žiurkei.) Norėdama jį sugundyti, aš nusiaviau kelnes, bet jis tik keistai pasižiūrėjo i mane, o šnicelį atidavė jai... Viskas, mano gyvenimas žlugęs.. Be to, kaimynka sake, kad jie užvakar žaidė bonką ir laižėsi. Net nežinau ką daryti. Tikriausiai teks nusipirkti liemenuką, kad ji sugundyčiau. Taip ir padarysiu. Bet tai paskutinė viltis.. :(

2004 10 08
Tikra tiesa, liemenukas padėjo! Aš esu pati laimingiausia moteris pasaulyje!
O buvo taip: aš ėjau kalidorium ir liemenukas atsisegė. Motiejus atėjo ir pasakė manapie tai. Supratau, kad jis mane myli. Tada griebiau jam už pautų ir jį pabučiavau. Jis nieko nepasakė, tik stovėjo prasižergęs ir keistai išraudęs. Jis nesitikėjo mano meilės protrūkio, bet turbūt liko patenkintas. Aš jį myliu :)

2004 10 09
Dienorašti,
Negaliu taip daugiau! Tikriausiai esu pati nelaimingiausia moteris pasaulyje! Kam gyventi?! Šiandien per istoriją vyko pamoka su Motiejaus klase. Aš sėdėjau už jo. Iš tos laimės netyčia susiperdžiau, visa klasė iš manęs juokėsi, o Motiejus ne. Supratau, kad jis mane tikrai myli (o gal jam taip smirdėjo, kad nepajėgė juoktis..). Bet per kitą pertrauką pamačiau kaip jis žiūri i mano klasiokę Titilikę (į tą kekšę, kalę, žiurkę, benkartę prakeiktą). Negalėjau pakelti tokio smūgio, todėl pabėgau namo.. Gyvenimas žiaurus..

2004 10 10
Dienorasti!
Aš tikriausiai esu pati laimingiausia moteris visam pasauly! Šiandien po pamokų Motiejus pakvietė mane į vakarėlį savo namuose, kuris vyks rytoj. Tai nuostabu.. Aš taip to laukiu. Specialiai dėl jo, užsidėsiu sijoną ir nesidėsiu trusikų (girdėjau tai vaikinams patinka). Beje, man "ten" jau pradėjo želti plaukai. Jie labai keisti, kažkokie žilkiniai ir ryži. Todėl aš ant jų pilu vašką, kad nusiplikytų, bet plaukai nedingsta, tik apsideginau putę ir tiek. Nu nesvarbu, svarbiausia, kad aš myliu Motiejų, ir jis mane myli.. :)

2004 10 11 (Motiejaus vakarėlis)
Dienorašti,
Esu tokioje keblioje situacijoje, kokioje dar nesu buvusi.. Šiuo metu sėdžiu Motiejaus tėvų kambario spintoje, o už jos durų vyksta itin įdomūs reiškiniai. Motiejaus tėvas Pijus grabinėja savo žmoną Barborą, atrodo jie tuoj dulkinsis... a-au. Įstrigau tikrai nekokioje vietelėje. Papasakosiu kaip tai atsitiko.
Kaip ir žadėjau, šiandien išsiruošiau į Motiejaus vakarėlį. Norėdama jį sužavėti, užsidėjau gražiausią mamos balinę suknelę (sijoniuko nesidėjau, nes buvo purvinas). Suknelė ryškiai geltona, pūstom rankovėm, apačioje irgi pūsta, atrodo beveik kaip nuotakos, tik geltona. Gaila, penkiais dydžiais per didelė, tai petukai taip negražiai kabo, bet nieko.. Kadangi tėtės namie nebuvo (vadinasi nebuvo ir mašinos), atvažiavau pati brolio dviračiu (gaila jis bisįi per mažas, tai važiuodama pamečiau pedalus). Įėjusi į vidų patyriau pirmą netikėtumą. Visi čia buvo apsirengę paprastais drabužiais. Pasijaučiau kvailokai, bet bent jau žinojau, kad esu išskirtinė ir Motiejus mane tikrai pastebės. Čia su suknele iškilo keblumas. Ji man per ilga tai aš ant jos užsimyniau, kritau, o pro iškirptę iškrito papai (paralonai ir „Giraičio kepyklos“ bulkutės. Bulkutes nusinešė Motiejaus katinas). Draugai šiek tiek iš manęs pasijuokė, paskui mane apmėtė tortu, apliejo šnapsu ir apspjaudė. Sakė kad netyčia, tai nepykau. Nu nesvarbu. Žodžiu, atklibinkščiavau į šokių aikštelę (šlubavau, nes važiuodama be pedalų nusibalnojau koją), kaip tik grojo „Titaniką“. Norėjau pakviesti Motiejų šokti, bet pamačiau prie jo kažkokią žiurkę, kalę, kekšę. Prilėkus spyriau jai į šikną, sukišau morką į burną, padegiau plaukus ir išlupau auskarus. Tada Motiejus sako:
- Kodėl tu taip padarei? Čia mano krikšto mama Anelė, ji yra Bangladešo karalienė, atvažiavo manęs pagerbti.
Aš labai sutrikau ir moviau iš ten. Bet netyčia užsikabino suknelė už turėklų ir visa nukrito. Pasidariau nuoga. Supratau, kad reikėjo trusikus užsidėt. Pamačiau kažkokį skudurą ant sienos ir juo apsigobusi pabėgau į antrą aukštą. Pavymui išgirdau:
- Ei, o kur dingo LeoNardo Da Vinčio piešinys ant drobės? Jis buvo ant sienos.
Supratau, kas buvo tas skuduras. Pabėgau į kažkokį kambarį ir įlindau i spintą. Paskui išgirdau žingsnius, atėjo Motiejaus tėvai...

2005 10 14
Brangus Dienorašti,
Mano gyvenimas yra pavojingas it verpetas tėvo plaukuose, keistas it kupranugaris, sudėtingas it „Lego“ kaladėlės ir liūdnas it rugsėjo pirmosios raudos.
Vakar sėdėjau Motiejaus tėvų spintoje, kai jie dulkinosi. Paskui į kambarį pradėjo belstis vyras, Motiejaus tėvas (!). Motiejaus mama vyrą, su kuriuo krušosi (tai jis, pasirodo, ne Motiejaus tėvas, nors kas žino..) įgrūdo į spintą, kurioje aš sėdėjau. Įsileido į kambarį savo vyrą (o gal šiaip kokį kaimyną) ir pradėjo myluotis. Nuoga sėdėjau spintoj su nuogu diedu. Jis manęs nematė. Bet netyčia labai garsiai atsirūgau ir visi mane išgirdo. Ir diedas, ir Motiejaus tėvai. Kai atidarė spintą, įdomiai ten atrodėm su tuo diedu abu nuogi.. Tai va, buvo pranešta mano tėvams, mama padavė diedą į teismą dėl nepilnamečių tvirkinimo, o Motiejus pagalvojo, kad aš ištvirkėlė iškrypėlė kekšė (diedas, pasirodo, buvo jo dėdė) ir manęs daugiau nemyli. Mano gyvenimas žlugęs. Nusprendžiau ryt, per Didįjį Skardupių Karnavalą nušokti nuo bažnyčios bokšto, visų žmonių akivaizdoje. Nuoga. Tegul mano mirtis liudija apie mano skandalingą ir paleistuvingą praeitį. Dar parašiau atsisveikinimo laišką:

"Brangieji,
Jus visi buvote debilai. Žinokit, aš esu didžiausia paleistuvė ir paleistuvavau su visais kaimo vyrais. Ne ne, pajuokavau. Iš tikro, tai miriau neteisingai apkaltinta ir skaisti it Marija. Mamai noriu pasakyti, kad kažkada pavogiau iš jos batus ir nulaužiau kulnus, o paskui priklijavau su lipalu. Motiejuj noriu pasakyti, kad aš jį myliu. Be to, prieš metus pasidariau tatuiruote ant šiknos, ir turiu tik viena liemenuką. Sudie. Dėl mano mirties manęs nekaltinkit, kaltinkit save".

Sudie sakau ir tau, dienorašti. Sudie, tu buvai pats ištikimiausias draugas mano gyvenime..

2004 10 16
Mielas Dienorašti,
Pasirodo, aš dar gyva. Nors kartu, galima sakyti, mirus.
Vakar savo neįtikėtinų sugebėjimų dėka užlipau ant bažnyčios bokšto, nusimečiau drabužius ir jau ketinau šokti, bet kažkoks kuprius, kur gyvena varpinėj ir muša varpą, mane pagavo ir nutempė žemyn. Pusė miesto matė mane ant bokšto nuogą. Vėliau atėjo klebonas ir liepė man 6 paras kryžium gulėt prieš altorių. Vieną jau atgulėjau. Dabar klierikai nuėjo pamyžt, tai rašau. Beje, mano mama gavo mano laišką, ir sužinojo apie nulaužtus kulnus, ir kad visus išvadinau debilais. Tiesiog neįtikėtina, kaip būnant pačiam dugne, pasirodo, galima dar giliau įklimpt. Apie mane turi parodyt reportažą per LNK ir jau parašyti "Ūkininko patarėjas". Nu ką Kadangi blogiau jau turbūt nebus, tai nusprendžiau, kad reikia pabėgt iš čia. Rytoj tranzuojant iškeliausiu po pasaulį laimės ieškot.

2004 10 30
Dienorašti.
Atsitiko nuostabus dalykas!
Dar nebuvau kryžium atgulėjus savaitės, kai pabėgau iš parapijos. Bėgdama užkliuvau ir labai susimušiau koją. Mane rado tokia bobukė ir pagalvojo, kad aš girta voliojuosi, tai nuvežė į trezbilką. Ten man nustatė penktą girtumo laipsnį. O blaivykloj sėdėjo Motiejus, irgi girtas. Jis pasakė, kad manim labai žavisi, už mano drąsius poelgius, ir paprašė už savęs tekti. Nedvejodama sutikau. Jau norėjom šokti valsą, bet jis apsivėmė. Aš perdaug nesupykau, o, kad įrodyčiau jam savo ištikimybę, irgi apsivėmiau. Kai iš ryto atsibudau, gulėjau savo kambaryje. Nusprendžiau, kad reikia atpirkti visam pasauliui savo kaltę, ir kaip atsiprašymą, parašiau daina "The war is not over". Parduoti ją dviem bičiukam iš Latvijos, (užpernai kartu stovykloj su jais buvau) ir mane vėl visi pamilo. Nu tiksliau, atleido mano nuodėmes, ir nuo ryt vėl paprastai, kaip visada, eisiu i mokyklą.

2004 10 31
Dienorašti,
Mano gyvenimas toks nuobodus..
Jame niekada nevyksta nieko naujo, vis tie patys ir tie patys įvykiai...
Supratau, kad mano pasaulis yra toks pilkas ir neįdomus, kad, ko gero, mano dienoraščio niekada niekas neskaitys, netgi aš pati. Tai kam jį rašyti? Tai ir nerašysiu daugiau. Sudiev.

Epilogas
Anzelma (ta kur rasė dienoraštį), po penkių metų ištekėjo už mokyklos valytojo Rugilio, nors vaikas ir buvo nuo Motiejaus. (bet to niekas nežino). Dabar ji laiminga gyvena Rūgpienių kaime, augina vaikus, raugina rūgpienį ir yra pati nelaimingiausia moteris pasaulyje.Pabaiga.