:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

Etnolingvistinė bybio samprata

Kad žodis "bybis" yra visiškai lietuviškai, o ne koks nors nešvankus skolinys, kaip daugelis kitų svarbių žmogaus kūno dalių pavadinimų, jau niekam nebekelia abejonės. įdomiau yra tai, iš kokio žodžio jis yra kilęs.

Lietuvių kalbininkai pusiau privačiuose pokalbiuose vieningai pripažįsta, kad "bybis" kilęs iš žodžio "bitė". Aišku, gali kilti klausimas, kuo sietini šie du individai. Remiantis etnolingvistika, galima ieškoti ne tik skambėjimo, bet ir reikšmės panašumų.

"Bitė" turi nemažai konotacijų: simbolizuoja greitį, gėlimą. Pastaroji funkcija nedviprasmiškai gali būti siejama ir su žodžiu "bybis". Bet svarbiausia, kad bitės simbolizuoja gyvastį, gyvybingumą bei darbštumą, o šios definicijos visiškai tinka ir "bybio" sampratai.

Be to, visiems suprantama, kad bitė yra vabzdys, vadinasi, gyvas padaras. Bybis -- taip pat. Reikia įrodymų? Kodėl moterys beigi merginos intymiuose pokalbiuose su mylimu vyriškiu šį gyvybiškai svarbų organą vadina įvairiais gyvūnėlių vardais -- "kačiukas", "žuvytė", "peliukas", "mūsų draugelis" ir t.t.?

Bybio sąsajas su gyvūnais patvirtina ir latvių liaudies dainos, kurios yra gerokai labiau atviresnės nei lietuvių. Pavyzdżiui, vienoje iš jų minimas toks tekstas -- "atlėkė raudonas vanagas, leidosi į juodą eżerą".

Kitas dalykas, kaip suvokiama erekcija. Čia vertėtų pasitelkti horizontaliąją bei vertikaliąją paradigmas, nurodančias suvokimo kryptį. Pavyzdżiui, daugelyje senovės skulptūrų falas buvo vaizduojamas nukreiptas į
viršų, į dangų, kas parodo šių kūrinių autorių teisingą suvokimą. Gi vėlesnių laikų graviūrose, kurios buvo laikomos nešvankiomis, dażniausiai vaizduojama ne visai išbaigta erekcija, kada bybis nukreiptas horizontaliai.

Tuo tarpu XIX amżiaus latvių dainoje atsiskleidżia dar viena kryptis: "Tu, bernel, viršuj gulėjai, Aš gulėjau apačioj, Aš żiūrėjau į mėnulį, Tu į pragarą žvelgei" (beveik pažodinis vertimas). Bybio orientacija nuo dangaus į žemę keičiantis istoriniams laikotarpiams rodo, kad žmoniją ištinka vis didesnis amžinųjų

Tad, manau, derėtų visiškai sutikti su pusiau oficialia kalbininkų nuomone, kad žodis "bybys" kilęs iš žodžio "bitė", juolab kad bitės, kaip ir vyriškas pasididžiavimas, yra brangiausias lietuvio turtas.

Tad saugokite ir puoselėkite bybį, nes jis to nusipelnė.