:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

Šlovingasis Algirdas Mykolas Brazauskas ir jo žygdarbiai

2001 metai pasaulyje pažymimi kaip Psichinės sveikatos metai. Tokie jie yra ir socdemams.
Nesame ekspertai, bet „net ir žmogus iš gatvės“ aiškiai pastebi, kad šių problemų jiems netrūksta. Kas gali paneigti, kad...

Apie didįjį vadą AMB ir jo ginklanešį Juozaitį...

Kruvinieji imperialistiniai investuotojai plėšia Lietuvos žmones ir atima paskutinį duonos kąsnį. Jie kaip kokie patamsių vampyrai čiulpia mūsų kraują, kai mes miegam, ir dar kartais prišika į batą, kai pastatau laiptinėj...

Mums reikia naujo vado!!! JUOZAITĮ ANT TANKO!!!  Tai Jis atvėrė mums akis!!! Tai Jis pagailėjo skurstančio ir alkstančio Lietuvos darbininko. Tai Jis narsiai stovėjo su plyta rankoje ant Mažvydo laiptų, pasirengęs krūtine apginti varguolius. Tai jam ir vėl būsime dėkingi už taloną patalynei ir kelialapį į Druskininkus.
Varyk toliau taip, Arvydai!!! Mes su tavimi!!! Tęsk savo pradėtus darbus ir atnešk mums komunizmo aušrą...!!!

Aš manau, kad Arvydui Juozaičiui tiesiog trūksta partinės drausmės. Tokioms pažangioms idėjoms išsakyti dar nepribrendo situacija. Visiems reikėtų pasimokyti strategijos iš Algirdo Mykolo Brazausko, kuris viena ranka investuotojus, tuos tuščiasielius pinigų maišus paglosto, o kita peštelna ir taip tarsi parodo, kad jų klastingoms užmačioms nelemta išsipildyti. Juozaitis per daug atviras (jauno ir naivaus idealisto bruožas). Manau, kad po pokalbio su Premjeru jis ims mąstyti plačiau. Visgi jaunuolis turėtų suprasti, kad mūsų šalyje dar daug buržujų suklaidintų žmonių, kurie siekia subjektyviai kilnių tikslų: nacionalinės savimonės, nedarbo panaikinimo ir t.t. Tačiau objektyviai šie žmonės tarnauja kapitalizmo, t.y. išnaudotojų stovyklai. Manau, kad Premjeras bei kiti partiečiai suras būdą, kaip pastatyti jaunąjį, kilnios meilės ugnimi liepsnojantį jaunuolį į reikiamas vėžias, pamokys jį gyvenimo išminties, taktinių partinės veiklos subtilybių. Subjektyvi mano nuomonė visgi būtų tokia, kad Arvydas Juozaitis yra pats doriausias ir giliausias Lietuvos mąstytojas, tikras revoliucinis filosofas,degantis begaline meile paprastiems darbo žmonėms, plytą sugebantis paversti filosofiniu akmeniu, būties simboliu.

Daugelis mūsų laikų filosofų yra atitrūkę nuo tvirto žemės paviršiaus ir plevena ore. Jie nesupranta, kad filosofija - tai ne kažin kokios metafizinės spekuliacijos apie tai, kiek angelų gali šokti ant adatos smaigalio. Filosofija - tai mokslų mokslas. Ji sulydo atskiras mokslo sritis į vieną didelį mokslą. Daugelis buržuazinių filosofų kalba apie marą ir badą kaip apie dievo rykštes, tuo tarpu mokslininkai krauna aruodus ir stato miestus. Jie kalba apie širdį kaip apie sielos buveinę, tuo tarpu mokslininkai kaupia žinias apie kraujo apytakos sistemą ir jos ligas. Džiugu kad virš tokių atsiprašant mąstytojų-metafizikų iškyla didinga, nuoširdi, gili, dora, liepsninga ir graži Arvydo Juozaičio asmenybė. Gėda turėtų būti tiems ponams, kurie priskiria mano komentarus prie humoristinio žanro. Gėda, ponai, nes jūs meluojate patys sau.

Algirdas Mykolas Brazauskas jau seniai būtų panaikinięs skurdą ir nedarbą Lietuvoje, jei ne klastingos landsbergininkų užmačios ir intrigos. Premjeras ir jo ištikimas bendražygis bei ginklanešys V. Andriukaitis niekada neišdavė darbo žmonių siekių, niekada nemelavo liaudžiai. Jei kas ir apgavo Lietuvoje liaudį - tai konservatoriai, kurie žadėjo tautai laisvę, o ištikrųjų atidavė ją į gruobuoniškus fabrikantų ir buožių nagus. Jei žmonės bus kantrūs ir leis mūsų Premjerui bei jo bendražygiams ramiai dirbti dar kokius 5 metus, sunkios kapitalizmo pasekmės bus panaikintos ir paprastas Lietuvos žmogus, šis pavargęs, buržujų nukamuots, tačiau doras artojas, vėl išsities visu ūgiu ir džiaugsmingai sveikins naują gyvenimą.

Aš nežinau, kokių dar reikia nuopelnų, kad buržuazinė šunauja vieną kartą užsičiauptų ir suprastų, kokį žmogų dergia. Kur buvo Landsbergis, kai Brazauskas statė? Kur buvo Kubilius ir kiti buržuazijos apologetai, kai Brazauskas sprendė ekonomines ir socialines Lietuvos problemas? Atsakau: vienas barškino pjeniną, kitas, gi atsiprašant, fizikas pataikavo juodaskverniams ir stambaus kapitalo atstovamas. Brazausko statytos gamyklos davė žmonėms darbą ir užtikrino gausias pensijas. O ką davė užsienio korporacijos? Pastarųjų savininkai tik šaukia, kad štai mes duodame jums darbo, keliame jūsų ekonomiką ir t.t. Tačiau iš tiesų jie išsunkia darbo žmogaus syvus ir gyvybines jėgas už minimalų atlyginimą, o po to šį išmeta gatvėn. Vot taip. Brazauskas gyvens Turniškėse, nes tokia yra Liaudies valia.

Nesvarbu, kokias intrigas beregztų Prezidentūros Co, Algirdas Mykolas Brazauskas išliks pagrindiniu pretendentu į Lietuvos prezidento postą. Kad ir kaip ponai kapitalistai neigtų klasių kovos egzistavimą, ji egzistuoja. Antagonizmas tarp darbo ir kapitalo nuolat aštrėja, interesų kova intensyvėja. Buržuazija gali tik trumpam išsikovoti sau palankias pozicijas. Tam ji nešykšti priemonių ir lėšų: nuperka žurnalistus, platina kompiuterius ir mobiliakus kaip esmines informacijos priemones, nors iš esmės tai tėra priemonės buržuazinei propogandai skleisti. Atsieit prie Ruso to nebuvo... Tarybiniai žmonės to neturėjo.... Taip, jie to neturėjo, tačiau jie turėjo laiko šviestis, dirbti, linksmintis ir statyti. Apie tokius "miltelių teroristus" nebuvo net kalbos. O dabar...? Kur dingo pagarba pūslėtoms viską pagaminančioms darbo žmogaus rankoms? Kodėl visi taip veržiasi į tuos vakarus, kur be pronograpijos, narkotikų ir pedopylų nieko tikrai vertingo nebėra? Kodėl buržuaziniai policininkai rauna mano sode kanapes, kurias aš auginau virvėms vyti? Ar nepavirs mūsų šalis į dykvietę, kur gyvens pavieniai turtuoliai, o alkana minia šals gatvėse, klausydamasi per ruporus Landsbergio atliekamos Čiurlionio fugos?

Tai svetimo darbo vaisiais besinaudojantys turčiai vertina vyriausybės darbą "trejetui". Aš Algirdo Mykolo Brazausko darbą per pasterąsias kelias savaites vertinu tvirtam dešimtukui (pagal naują dešimtbalę buržuazinę sistemą). Premjeras dirbo negailėdamas nei jėgų, nei sveikatos. O dabartinė žiniasklaidos kritika kilo iš paniškos buržujų baimės. Jie dreba, nes mato, kokią milžinišką paramą Algirdas Mykolas Brazauskas gauna iš darbo žmonių. Nu ką gi, drebėkite turčiai smarkiau, mes, Lietuvos darbo žmonės, norime pasiklausyti, kaip žvanga jūsų deimantai ir "švarių rankų" politikų žarstomas auksas.

Ar ne darbo žmogus pastatė tai, kuo dabar naudojasi saujelė buržujų, ar ne tada, kai vyko didžiosios statybos, žmogus gavo didžiųjų svajonių išsipildymą ir šviesiu žvilgsniu žiūrėjo į ateitį? K. Markso teorija nemirė, tik išgyvena trumpo atokvėpio minutę. Drebėkit buržujai, mūsų - paprastų respublikos darbo žmonių ir engiamųjų - valanda dar neatėjo. Mes neužmiršome taurių kovos už vargdienių teises idealų! Dauguma iš jūsų tik sėdi savo biuruose, iš neturėjimo ką veikti krapšto nagus ir galvoja apie sotų pinigą. O paprasti gamyklų ir įmonių žmonės lieja paskutinį prakaitą, kad tik jus išmaitintų, patys gaudami tik išmaldą. Jūs sakote, kad Algirdas Mykolas blogas, bet jis yra tikrasis pavergtųjų gynėjas ir nevertas ne jūsų nago juodymo. Tokie žmonės ateina tik kartą per šimtą metų ir supranta, palaiko daugiau nei jus visus kartu paėmus. Jūs neverti apie tokį žmogų nė išsižioti. 
O kas tuos fabrikus sugriovė? Ar ne Liansbergis su savo pinigų ištroškusia gauja? Apsidairykit: ten, kur anksčiau ramiai ošė rugių varpos, kolūkio fermos buvo pilnos gyvulių, gaudė gamyklų įrengimai ir rūko kaminai, dabar viskas užgeso, tik akį graudina usnimis apžėlusios pievos ir pastatai be šiferio. O juk visa tai buvo sukurta kasdieniu triūsu. Kur visa tai, mano mielieji ponai?

Jadvyga

Tarp kitko, buvom čia kurią dieną praeitą savaitę su Arvydu į „Men's Factory“ užėję. Filosofas, matot, po planinio apsilankymo pas savo psichoterapeutą labai susikrimtęs buvo (anas jam vaistų dozę smarkiai padidino, o ir pačius vaistus brangesnius išrašė)... nu tai va, užėjom, prisisprogom, Arvydą girtą pusė kaboko dar tą vakarą „neotchodia ot kassy“ pratraukė... nu karoche nuėjo jis kitą dieną į tą Spaudos klubą skaudančia galva bei šikna, tai ir prišnekėjo ten „ant zlasties“ visokių nesąmonių. Nekreipkit labai dėmesio. Tuo labiau, kad pavartojęs kelias dienas tuos naujus vaistus, kur minėjau, visai kitaip pradėjo jaustis žmogus – priminus jam tuos pasisakymus apie investuotojus, kaltai nurausta, akis nuleidžia, kažką nesuprantamo barmatalint pradeda... Nu karoche geriau jau jam, bent jau daktaras taip sako... Na bent jau į prieš akis vedžiojamą pirštą tai tikrai pradėjo reaguot. Pats mačiau!!
Galvojau, kad pagerėjo jam... bet kažin :((
Aš iš karto sakiau daktarui, kad tie nauji vaistai, kuriuos andai minėjau, joks ne stebuklas. Nukvakusių buržujų išmislas, skirtas išlupt kruvinu prakaitu uždirbtus proletariato rublius (ups.. litus), ir tiek.
Iš karto gi sakiau, kad Arvydui reikia kažko rusiško, pramoninio!! Bo nepagis jis kitaip, oj nepagis :(((

Aiškiai buvo pasakyta, kad burtininkų realiam gyvenime nėra.Būtina nuosekliai ir kryptingai dirbti kas ir yra daroma.Atstatymo procesas visuomet esti ilgesnis už griovimo kurį taikė Didžioji Kilkė ir Sardinių būrys
Čia irgi susirinkę, nelabai situcijoj besigaudantys.Taigi-
"Smarkauja vėjas, šunį lodo.
Vytukas pil Gedukui šonan.
Šokėjų poros sukas baliuj.
Už durų-minia varginga"

Karijotiškės, skudurynai, išmaldos prašantys, bonžų ir banditų būriai, narkomanų landynės.200000 bedarbių, neviltis žmonių akyse. Tai vis Jūsų kurtos lietuvos vaizdai
Užknisot jūs, smulkiaburžuazinis zbrodas, mane negyvai šiandien. Einu namo. Žiūrėdamas į tualete kabantį Karlo Marxo portretą namie geriau pasimasturbuosiu, negu kad čia su jumis, kapitalistiniais mankurtais, veltui burną aušinsiu.

Studentas

Arvydo Juozaičio mintys ir darbai lenkia mūsų laikmetį. Galbūt mano vaikai sugebės deramai įvertinti tai, ko jis siekia ir moko kitus. Jeigu gerbiami partiečiai paklaustų mano nuomonės, pasiulyčiau kandidatu į prezidentus kelti Arvydą Juozaitį, o ne Algirdą Mykolą Brazauską, kuris galėtų savo jaunajam kolegai daug kuo padėti siekant išvaduoti Lietuvą nuo kapitalizmo ryklių agresijos. Ir Išauštų Lietuvoje kitas rytas, neaptemdytas kapitalistų fabrikantų kaminų dūmais, ir nesigirdėtų išnaudojamų Lietuvių dantų griežimo. Bet kažin ar atsiras daug žmonių, sutinkančių padėti šiam jaunam kovotojui už idealus, kurie, neabejoju, bus kelrode žvaigžde ateinančioms kartoms.

Atsakysiu filosofiškai, AMB, AJ ir kitų mėgiama disertacijų bei kalbų, sakytų visą gyvenimą, kalba:
„Niekotoryje pesimisticeskije individumy katastroficeski mistificirujut optimisticeskije teroristiceskije ideji abstrakcionizma i dialekticeskogo materializma, no smotria s pozicij marksizma-leninizma i marksisitko-leninskoj socialdemokraticeskoj filosofiji, my ne dolzny poddatsia oportunisticeskimi viskockami i predat nasej internacionalnoj borbi za komunisticeskoje budussceje i vcieobcei diktaturi proletariata vo vsiom mire sovmestno s musulmaniceskimi rabocimi i ateisticeskimi zdorovimi silami v prokol globalnim burzuaznim nacionalisticeski nastrojani isionisticeskimi kosmopoliticeskimi fanatikami v glave s filosofujiscimi markerami ideologiceskoj borby geograficeski klimatnoj zone komsomolskoj molodiozi i partinij towariscei...“

Va čia ir reikia juos (AJ, AMB ir kitus) suvynioti į šlapias paklodes, pastatyti klizmą bei suleisti skopolamino, nors aišku, kad nepadės...

Juozaičio atsakas

Gerbiamieji,
nesuprantu, kodėl mano asmenybė, poelgiai ir pasisakymai turėtų būti čia viešai valkiojami, lyg kokios mergšės apatiniai. 
Ypač piktina tie, kurie, praradę Dievo duotą tautinę savigarbą, šaiposi iš kiekvienam lietuviui brangių savimonės aspektų ir šiuo kritišku metu nepaprastai svarbiu tautai ir liaudžiai apsisprendimu? O, kodėl? Ar galėjo ta klaida turėti tokias visaapimančiai baisias pasekmes, kad, net ir dusyk vėl iš naujo ištaisoma, nebeišsitaiso? 

Veni, creator spiritus! Imperializmas – juk tai taip niekinga, karas – nepateisinamai baisu! Ar prikels pelnytai nuo aukso blizgesio apakusius ir Mamonos simbolio griuvėsiuose palaidotus po dykumų aūlo griuvėsius skraidančios sparnuotųjų raketų sprogmenų barbariškai nuplėštos išbadėjusių afganų kojos? Ar pilnos euro piniginės atpirks ištuštintą lietuvio sielą? Kada vėl begalėsime visa tauta turėti, kaip andai, suvienytą nuomonę ir tą dvasios ramybę, kuri ateina, kai nebereikia kankintis, tuščiai galvojant, kurlink pasukti?

(c) Spešl fenks tu Jadvyga ir Studentas.

Visi čia minimi personažai išgalvoti, bet koks panašumas į realiai egzistuojančius asmenis ar įvykius atsitiktinis. Tekstai paimti iš „Delfi.lt“ tinklalapio.