:: Pradžia Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui |
Gyvūnijos pasaulyje. Pasakojimai apie stirniuką Bimbį Bimbis, Bimbio darbai Gyveno karta Bimbio motina, buvo tokia šūdina stirna, kekšė paskutinė. Kekšė todėl, kad duodavosi ne tik su elniais, bet ir su briedžiais, ir su vilkais, lapėmis, kartais netgi žmonėmis (kai sutikdavo zoofilų), kartais ir su draugu kiškiu, o šūdina ji todėl, kad šikdavo ir guldavosi ten pat – kurių galų dar čia švaros žiurėti. Ir vieną kartą aptiko tokį dalyką, kad jai nebėra noro pistis, ir galvoja: „negi aš pastojau?“. Pasidarė testą – iš tikrųjų. Tai gi jau kaip dabar jai nesipisti – tik pasiūlo kas pinigų, ir iškart bet kokiom pozom, bet jau vis tiek stengdavosi dažniau į burną imti. Atsibodo jai toks pasyvumas sekso metu, ir sugalvojo pasidaryti abortą, bet pinigų žiauriai daug reikia – gaila gyvenimo santaupų. Tada ir pamanė Bimbio motina – reikia savarankiškai abortą pasidaryti. Kaip tarė, taip ir bande padaryti. Laksto Bimbio motina po mišką ir trankosi į visus medžius kaip girta. Žinoma, ji to niekada nesužinos, bet Bimbiui nuo to gyvenimas suprastėjo. Nu, ir po kiek tai ten mėnesių prasidėjo priešlaikinis gimdymas su komplikacijomis – gimė Bimbis, bet Bimbio motina mirė. Taip jai ir reikia, kalei. Bimbis jau nuo pirmų minučių nepasimetė, glušpetris – sugalvojo pačiulpti papą. Kas čia tokio, kad padvėsusi. Bet ir nutik tu tokiai nelaimei – pasirodo, kekšė buvo davusi papus elniams iki visiškų šaknelių nučiulpti. Supyko Bimbis, iškart suprato, kad motina kekšė buvo, tada ir pasinaudojo jos paslaugomis – o kodėl ne, jei už dyką (už dyką – tai ir sudegintą padangą paims), nieko čia tokio, kad padvėsusi, mat atšalti visiškai dar nespėjo. Tai buvo pirmasis Bimbio – sekso karaliaus – kartas, o jų ateityje bus dar daug. Tai gi pamiršom pasakyti, kad to reikalo, kurio pavadinimo neminėsim (na
seksas, seksas, jei nesupratot) metu voveraitė bėgo pro šalį ir užsimanė būti
pamyluota tokio gražuolio stirnino, mat voveraitė irgi buvo miško kekšė, tik
Bimbis šito nežinojo. Na ką, galvoja Bimbis, daviausi su motka, tai ko
nepasipisti su kažkokia vovere – ir iškart prie reikalo. Voverė jau penktą
orgazmą apturėjo, o Bimbis vargšas savo niekaip nepasiekia (ot prigimtis
vyrishka, ar ne?), o kai pagaliau po ilgo ir nuobodaus krušimosi voveraitė
nuskrido tolyn su pakeleivinga sperma – įspūdį ji apturėjo pasakišką, ir nebūtų
kekšė, jei apie naująjį seksulį nepapasakotų visam miškui. O tada viskas ir
prasidėjo... Visos stirnos, briedės, voverės ir kiškės jau prieš savaitę
turėdavo užsirašinėti į eilę, ir tik papistos iškart iš naujo užsirašinėdavo (nu
babkės Bimbiui tai gerai ėjo), net ir vyriškos lyties atstovai eidavo ir duodavo
tampyti užpakalius, kad tik technikos pramoktų, bet tie greit suprato, kad ne
technikoj, o organo dydyje visa jėga, mat Bimbio motina, trankydamasi į medžius,
stuktelėjo Bimbiui į pimpalą ir tas taip ištino, taip ištino... Na, vienu
žodžiu, jei ir lankėsi vėliau pas Bimbį vyriškos lyties atstovai, tai tik tie,
kurių pedikų būta. Ir gyveno Bimbis laimingai, kol bybio patinimas atslūgo, ir
pimpalas pasidarė mažiukas mažiukas – tada visas miškas nusisuko nuo Bimbio. Šis
iš sielvarto nežinojo, ką daryti, bet nebūtų Bimbis, jei nesugalvotų – ėmė
trankyti savo bybiu į visus medžius, ir bybys vėl ištino, ir vėl davėsi jis su
visu mišku, bet po kiek laiko ir kiti elniai nužiūrėję išmoko sutindinti savo
organus, tačiau verslas vis tiek klestėjo, nes miške jau buvo garbės reikalas
per mėnesį kuo daugiau kartų pasipisti su Bimbiu. Bimbis, karvės, moterys, ir „eikit šikt, man ir čia gerai“ Gerasis Bimbis šeštadienį pasiėmė atostogų. Aišku, kiti žvėrys jo nesuprato,
bet jis vis tiek pasiėmė – sako, net ir žigolo atostogų užsitarnauja. Tai va, ir
dar sugalvojo Bimbis, kad reikia padidinti mokestį negražiems žvėrims. Tai,
aišku, irgi nesulaukė didelio pritarimo, užtat atsirado naujas žigolo miške –
stambus ir gražus elnias, daug gražesnis nei Bimbis, ir jo pimpalas tiesiog
bėgant žeme vilkosi, ir jis surado Bimbį ir jį labai primušė ir prisakė Bimbiui
nebegrįžti į mišką, nes dar karta suspardys, dar stipriau, taip kad šakės bus.
Na ką gi, Bimbis bėgo iš miško kiek kojos neša, nes labai išsigando jis naujojo
žigolo, kuris net ir pačiam Bimbiui labai gražus buvo, o visi žvėrys nesistengė
sulaikyti Bimbio, nes jie buvo ant jo supykę, jiems buvo ant jo nusispjauti, ir
jie dar irgi jį bėgantį sugavo ir suspardė. Na ką, kėblina Bimbis pamiške, žiūri
– o gi pievoj karvės ganosi. Na, jam iš karto užėjo noras, taip sakant, na ir
jis tekinas prie tų karvių. Pradėjo kalbinti, nes iš pradžių dar bijojo, o
paskui jau snukiu apie užpakalį trynėsi, nes patiko Bimbis karvėms, jos,
pririštos ir tik vieną kartą metuose pas bulių vedamos, išnaudojo Bimbį
seksualiai, tik Bimbiui nepatiko, kad jos į burną neėmė, o pačios norėjo, kad
joms laižytų putes, bet nieko – susitaikė ir su tokia dalia. O viena karvė lauke
buvo labai protinga. Ji Bimbiui ypač patiko, jis ją žymiai dažniau tvarkydavo,
kitos tai jau buvo pastebėjusios ir labai pavydėjo, bet ta karvė buvo labai
labai protinga. Ji tada ir sugalvojo, kad Bimbis gali apsimesti karve, kai ateis
moterys karvių melžti, ir taip galėtų visą laiką gyventi su karvėm. Kaip tarė,
taip ir padarė. Bimbis grįžta į mišką Kambaryje tylu, smirda neplautomis kojinėmis. Gūdi naktis, o Bimbis sėdi
užrakintas spintoje. Nejauku tarp nešvarių šeimininkų apatinių, sėdi jis
užraukęs rūrą ir nosį, nes kvėpuoti nėra kuo. Ir mąsto Bimbis: „Bybį tuojau kai
dėsiu ant tų kurvų bobų, jau jos mane užpisa (tiesiogine to žodžio prasme).
Negaliu daugiau taip, ir miško pasiilgau, reik pabėgti.“ Taigi paryciais, kai
jau diedas išėjo į darba, o boba rytinei mankštai ėmė čiulpti Bimbio dešrą, jis
pasimuistė, ištrūko iš jos nasrų ir išdaužęs stiklą pabėgo į mišką. Stirniuko Bimbio lytinis gyvenimas Naujas rytas. Bimbio rytinė mankšta – papisti burtininkę elnę. Vienu žodžiu,
Bimbis duoda į burną kiek tik eina, kiša šiknon, priekinėmis kojomis pasmardo in
subinę, kiša ir į pyzdą, daro ką tik nori, nes burtininkė, šioje srityje
jausdama Bimbio autoritetą leisdavo jam improvizuoti. Tačiau tai nedžiugino
Bimbio – jam vis sunkiau ateidavo malonumas, kadangi visi senosios stirnos galai
buvo jau labai pratampyti, mat jinai nevengdavo pasilinksminti ir su kitais
miško gyventojais. Kai Bimbis tai sužinojo, tuojau ir jam pamago įmerkti savo
galą svetimon skylėn. Na, aišku, padavus skelbimą laikraštin norinčių tuojau pat
atsirado galybės. Bimbis nevengė sekso, kadangi pats ragus turejo, tai ir sau
leisdavo linksmintis lig valiai. Labiausiai jam patiko tokia jauna, kelių
mėnesių stirniukė (Marytė), ant jos jis miklindavo savo galą ilgiausiai. Marytei
taip pat patiko Bimbis, ir jie duodavosi po visą mišką palikdami už savęs ryškų
spermos pėdsaką. Šitai nepatiko trims asmenims – burtininkei, Marytės tėvui ir
jos sužadėtiniui (Glušelniui). Ir tada jie visi susimokė nužudyti Bimbį ir
nupjauti jam pimpalą, idant pagal tą pimpalą padaryti daug vibratorių ir juos
pardavinėjant užsikalti gražaus pinigo. Stirniukui Bimbiui užauga ragai Bimbis nukrito į gilią bedugnę, bet neužsimušė – jis tik baisiai užsigavo
birką ir susidaužė kiaušus taip, kad iš jų mėnesį kraujavo su pūliniais. Taigi
jis visas apsilamdęs bandė šliaužti iki ligoninės, bet vos pašliaužė, o iki
ligoninės buvo trys kilometrai. Tada sugalvojo Bimbis varyti į viešnamį, kuris
buvo už poros metrų. Kaip tarė, taip ir padarė, tas kalės vaikas. Na pasikvietė
dvi kekšes, kad jam čiulptų kraujuojančius kiaušus, ir jos čiulpė, kaip
nekeista, ir dar pritaikė tokią reabilitaciją šlapimu – apmyžo Bimbį nuo galvos
iki kojų, nu ir iš tikrųjų, padėjo. Nors Bimbis ir buvo turtingas pedikas, bet
pinigai seko, be to, jų reikėjo pasilikti kerštui organizuoti. Po savaitės kitos
jis paskutinį kartą smarkiai papisęs abi kekšes, o paskui iš nervų ir
pasitreniravimui sudubasinęs joms snukius ir papus, paliko šūdiną viešbutį. (c) priskiriama kažkokiems Kauno paaugliams (aiškiai ištiktiems hormonų audros). |
|||
© 2004 (1999) Blevyzgos.lt | Visos teisės (tipo) saugomos |