|
|
:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai
Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui
|
|
Blevyzgos.lt
Daniilas Charmsas
Daniilas Ivanovičius Juvačiovas
(1905 – 1942) dar mokykloje susigalvojo pseudonimą Charmsas (kurio daugybė formų
– Charmsas, Chormsas, Čarmsas, Chaarmsas, Šardamas, Charmsas–Dandanas ir pan. –
sutinkamos jo kūriniuose). Jis manė, kad vienodumas prišaukia nelaimę, todėl
kūrė vis naujus slapyvardžius. Daniilo tėvas rašė religinio turinio knygas. Jis
buvo nuteistas mirties bausme, kuri vėliau pakeista ištrėmimu. Daniilas gimė
tėvui jau grįžus į Peterburgą. Kaip rašytojas Charmsas susiformavo 3-ajame
dešimtmetyje, su bendraminčiais suformavęs Realiojo Meno Susivienijimą. Ši grupė
teigė: „Mes – naujos pasaulėjautos ir naujo meno poetai. Savo kūryboje mes
išplečiame ir pagiliname daikto ir žodžio reikšmę, bet jokiu būdu nesunaikiname
jo. Konkretus daiktas, išvalytas nuo literatūrinių ir buitinių teršalų, tampa
meno nuosavybe. Poezijoje šis žodinių reikšmių susidūrimas išreiškia tą daiktą
mechaniniu tikslumu“. Šio ratelio renginiai vyko keistai, pvz. Charmsas vienąsyk
skaitė savo eilėraščius, sėdėdamas ant spintos. Ratelio veikla taip įtraukė
Charmsą, kad jam sunkiai sekėsi plėšytis tarp kūrybos ir mylimosios. Tačiau
tokios kančios truko neilgai – siekiant nutraukti ratelio renginius klubuose,
bendrabučiose, netgi kariniuose daliniuose, 1930 m. laikraštis „Smena“
išspausdino straipsnį „Reakcingas žongliravimas“ su paantrašte „Apie
literatūrinių chuliganų išpuolį“. Straipsnis teigė, kad literatūriniai
chuliganai (suprask „Realiojo meno susivienijimas“) niekuo nesiskiria nuo
klasinio priešo. Straipsnio autorius citavo tikriausiai tikrai įvykusį
„proletarinių studentų“ pokalbį: „Vladimirovas chamiškai pavadino visus
susirinkusiuosius laukiniais, kurie mieste pamatė automobilį. Levinas pareiškė,
kad jų kol kas nesupranta, o jie esą vieninteliai naujo meno atstovai, statantys
didžiulį pastatą. Kai jo paklausė „Kam statote“, jis atsakęs „Visai Rusijai“.
1931 m. Charmsas buvo suimtas ir ištremtas į Kurską. Jo eilėraščiai tik dukart
buvo spausdinti Poetų Sąjungos rinkiniuose. Po to jam nebepavyko išspausdinti
daugiau nieko. Yra duomenų, kad apie 40 Charmso kūrinių buvo paruošta spaudai,
tačiau suprasdamas savo pastangų beviltiškumą, po 1928 m. jis nedarė nieko, kad
jo kūriniai (tie, kurie skirti suaugusiems, o ne vaikams) būtų išspausdinti.
Maža to, Charmsas netgi slėpė nuo draugų tai, kad rašo (nors rašė kasdien).
Pasaulis nustebo, sužinojęs apie Daniilą Charmsą (tai įvyko 7-ojo dešimtmečio
pabaigoje). Perskaitę iki tol nežinomą pjesę „Elžbieta Bam“ (1927), eilėraščius,
ir pjesę „Eglutė pas Ivanovus“, skaitytojai suprato, kad būtent Charmsas ir jo
draugas Vvedenskis yra absurdo literatūros pradininkai, o ne S.Beketas, kaip
manyta anksčiau. Bet Charmsas tos garbės nebesulaukė. Krizę, buities ir žmonių
santykių griuvimą SSRS Charmsas pajuto vienas iš pirmųjų, ir pamatė tame
tragiškas pasėkmes žmogui. Gyvenimo siaubai, nesąmonės tapo ne vien fonu,
kuriame vyksta absurdiškas veiksmas, bet ir, tam tikra prasme, priežastimi,
sukūrusia absurdą ir absurdišką mąstymą. Absurdo literatūra tapo idealia šių
procesų, jaučiamų kiekvieno žmogaus, išraiška. Charmso kūrybai įtaką darė
Gogolis (kaip nurodo pats Charmsas), bet ir, pvz., Dostojevskis... Taigi rusų
absurdas tikrai neatsirado iš niekur.
Charmso kūriniai – unikalūs akmenukai rusų literatūros mozaikoje. Laiko
nugludinti jie atrodo dar paslaptingesni. Ciklo „Nutikimai“ pasakojimai,
nepaisant jų lakoniškumo ir fantasmagorijos, perteikia 4-ojo dešimtmečio
atmosferą ir buitį SSRS. Tai absurdo humoras. Charmsas teigė: „Yra dvi juoko
rūšys. Vidutinis juokas – kai juokiasi visa salė, bet nepilnai. Aukščiausia
juoko rūšis – kai juokiasi tik dalis salės, bet pilna jėga. Kitai salės daliai
tas juokas lieka nesuprantamas. Antroji rūšis geresnė. Gyvuliams juoktis
nereikia“. Charmsas sakė: „Mane domina tiktai nesąmonės (rus. „Čuš“), tik tai,
kas neturi jokios praktinės reikšmės. Mano gyvenimas domina tik savo kvailoje
formoje“. Buitis pas Charmsą sąlygiška. Buitinis fonas – tik starto aikštelė
veiksmui. Skaityti Charmso kūrinius realiomis akimis beprasmiška. Charmsą traukė
tai, kas stebuklinga. „Įdomūs tik stebuklai, kaip pasaulio fizinės struktūros
pažeidimai“. Todėl vienas iš dažniausių motyvų jo kūryboje – sapnas. Sapnas kaip
patogiausia būsena, terpė stebuklams. Sapnas ne tik geriausia forma, kurioje
išsipildo personažų svajonės, bet ir laimingas tragiško pasaulio atotrūkio
sujungimas. Šis tragiškas atotrūkis, ko gero, labiausiai domina rašytoją (taip
pat žmogaus psichologija, elgsena jame).
Tuo tarpu gyvenimas pačiam Charmsui tapo vis žiauresnis. 1937 ir 38 metais jam
su žmona tekdavo pabadauti. Tačiau jis vistiek intensyviai dirba (apsakymas
„Ryšys“). Tarsi dailininkas jis tyrinėja beviltiškumą, išeities nebuvimą, rašo
apie tai (apsakymas „Dėžė“ ir t.t.). Tie absurdiški siužetai buvo sukurti tada,
kai tai, kas anksčiau atrodė absurdiška, tapo tikrove. Nors jo darbai niekur
nespausdinami, jis dirba itin intensyviai, ir netgi kasdien keičia lentelę ant
buto durų. O 1937 vasarą net jo vaikams skirti eilėraščiai nustoti spausdinti.
Netrukus jis vėl buvo suimtas, bet greitai paleistas. Stebuklai jo apsakymuose
ir pjesėse dabar įgauna groteskiškas ir absurdiškas formas, bet šios formos
paradoksaliai siejasi su gyvenimu, supusiu patį Charmsą. Todėl net trumpiausi jo
kūrinėliai atrodo meniškai ir filosofiškai užbaigti. Savo išvaizda jis irgi
panašus į keistuolį. Karo pradžioje dėl savo keistos aprangos jis net buvo
įskųstas kaip vokiečių šnipas. Paskutinius savo gyvenimo mėnesius Charmsas
praleido kalėjime. Manoma, kad areštuotas 1941 m. rugsėjį, Charmsas buvo
pripažintas nepakaltinamu ir išsiųstas prievartiniam gydymui į psichiatrinę
ligoninę, kur mirė, greičiausiai nuo bado, 1942 m. vasario 2 d.
Lietuvių kalba 1998 m. leidykla „Vyturys“ išleido Daniilo Charmso kūrinių
rinkinį „Nutikimai“ (vertėjas S.Parulskis). Be nutikimų, jame yra ir Charmso
pjesė „Senė“. Be to, pagal Charmso kūrinius spektaklius stato režisierius
O.Koršunovas.
Kai kurie nutikimai iš knygos „Nutikimai“ laisvai klaidžioja Interneto erdvėje,
juos galite pasiskaityti ir mūsų puslapyje.
|