:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui


Blevyzgos.lt

Lietuviška tautosaka

Aina ponia per dvarų su šimtu suknelių, kap papuca vėjas - subinė matyc.
Aisiu! - Nuveisi tu stacu galvu ruron!
Ar jam šneki ar šiki - tas pats!
Ar tuo pacu burnu valgai? (Blevyzgotojui)
Aš iš mažo papratau - išsimyžįs nukratau.
Bėginėja kaip dilgėlių klynan gavęs
Bybys ne mietas – į tvorą neįsmeigsi.
Biednas, biednas - ir šikna iz dzviej kavalku.
Biruta, kas ti tavo kruta? Devynios vapsvos po uodegų krapštos.
Bobos žiba, dziedo karo. (Šulinys su svirtimi)
Cik apmysc ir pakurc!
Cik karvės skūron inkisc ir bulium uzlaisc!
Cik užmetu kelnes ant lovos - ir vėl vaikas!
Cyli kaip šikna arba Cyli kap niemka.
Čiupinėja kaip aklas pautus.
Čiupinėjasi kaip boba aplink kuodelį (supraskite: apželtutę)
Dabar puodan šiki, o vėliau teks jame košę virti.
Dabinasi rūtele, o pilvas iki nosies
Dalykas tokis - išsišikai ir stokis!
Dar nepažino mergos smoko, kol neužvertė androko
Dosni širdelė, plika subinėlė
Duosiu kupron, tai net žemę snukiu išarsi.
Durnam daiktui i pautai zvanas
Dzyka duona šiknų drasko.
Dzirba - net šikna virba.
Eik į šikną vėgėlių gaudyti, į kiaulių tvartą utėlių šaudyti
Esame silpni į darbą, smarkūs į mergas
Ėja bobas karvių melžt, ir sutika jautį, čiupa jaučiui už mašnas - jautis jemia bliauti
Ėja boba raut ridikų, rada tupintį mužikų, ta mužika kur tupėta - pilna krūva pritepėta..
Geram žmogui šūdo neskada.
Geriau numirc nei su juo nuvirsc.
Gyvuly tu nešvencyto tvarto!
Glostyk ožio pautus, pieno gausi
Grabas šiknon stuksi.
Graži kaip kiaulė darži.
Inkišk šiknon liežuvį - išsitrauksi žuvį.
In kū tu panašus? - Pats in savi, šikna in tavi!
Ir atbėga vaikų būris pažiūrėt kaip mergų rūris
Isiplėtoj kap karvė an lado.
Išgerk kūmai, išgerk kūmai, kad per šiknų rūktų dūmai!
Juozas, Petras ir Gabrys - šika puodan visi trys
Kad tau grausmas ir perkūnas, kaks nelygus mergas kūnas, dabia kalnas ir dabela, toj dabėj maža skylala
Kap isižoj - net šikna macyc per kosari!
Kap paėmė bobų strokas, net nusmuko undarokas
Kas neturi barzdos, ūsų, pabucuoja šiknon prūsų
Kas šika ant tako, tas vis ant kito sako.
Kelia kap šudų an šakių.
Kiek tau metų? - Kiek šiknoj verpetų!
Kytras, cik šiknu musių negaudo ir cvekų netrauko.
Ko kabinies, šikna avies!
Ko raukais kap kumelė?
Korone tu svieto!
Kūdas, ale pautų - bliūdas!
Kūkū! Inkišk šiknon pirštukų, išsitrauksi žiedukų!
Kū nori, tū daryk, cik par pilvų nedaužyk!
Kuoj turu, tuoj duru.
Mergyc mergyc, kas tavo matyc? Du papai krūcinėj, dvi skylės šikinėj - viečna ubagė!
Mes, mes trys sasutės, visų trijų skyli pūtės.
Mes, mes trys brolukai, visų trijų kap kuolukai.
Noriu myšc - kap cveku dura.
Nedainuok valgydamas - šikanti kas užais.
Neik su lenku pircin - ba tu burnų mazgosies, o jis tan pacan vandenin - šiknų.
Nei sulopyt, nei susiūc, nei su tokiu skyli būc...
Nejudzok šūdo - šūdas ir tep smirda.
Nešik miltais, ba malūnai sustos.
Nors jūs ca bambas nuspjauscykit! (nesikišu į barnį)
Nuo likimo ir nuo šikimo nepabėgsi - likimas lemia, šikimas remia.
Oi jūs bernai besarmacai, ką jūs darot mergai stacai!
Pabucuok kur nesuveina!
Perkusk karštu šūdu - praeis!
Pernai žūsi pjovė, šiemet rūra girgsi.
Pirdauna kap kumelys
Ramtatirda ramtatirda, sena merga ožu smirda!
Rugiai jau par dzvi šiknas paaugę.
Sėskis, tegu nekaro! (Vyrui)
Skauda galvų ir krucinį ir skylukį apacinį.
Snukis platus - šaši kacapai neapšikt.
Stalinas melagis, Kitleris vagis, Kitleris apšiko Stalinu akis.
Stovi ponia su placiu, atėj ponas su stacu, padėkdzie, varysiu! (valtis ir irklas).
Svotas svocu, vyras pacu, o kazokas - kampi stacu.
Šikc an žirnių, šikc an pupų, šikc an Stalino stribukų!
Šiknoj tu buvai, šūdų matei!
Šlėkta gudas mandaravas, par šikynį juodas ravas, kad ta rava nebūtų - šlėkta kelnes prišiktų.
Šliobė kap iš teliuko snukio.
Šūdo gysla (labai liesas)
Šokit mergos po sapcynias, muškit papais in lancynas, šokit mergos ir po tris, muškit papais in duris.
Šoko dziedas, šoko boba, ir nutrūko dziedo voga. Oi, bobute, kas daryc, kap toj voga prikabyc? Raikia siulo špagacinio ir pririšcie prie kiaušinio.
Šoko Petras ir Matildė, Petras perdė, o ji cildė.
Šūdas šikėjų mokina.
Šūdo skyscimo! (įkyriai prašančiam)
Šuva šiko ir suriko, pusė šūdo šiknoj liko.
Tarė Dzievas an žmogaus - aik tu nakui iš dangaus!
Tėvas artojas, duktė artistė, pakėlus kojų rodo kur piscie.
Trys mergytės, šaši papai, čiupinėjo trys kacapai.
Tų, kas valgo lašinių, bybys būna kaip žmonių.
Ūžė miškas, ūžė šilas, verkė merga - kušys žilas.
Vyras kaip ažuolas, o kiaušai kaip giliukai..
Vienu šiknu bezda (labai susigiedoję)

Šokit mergos vis po tris
Muškit papais per duris
Šokit mergos po septynias
Muškit papais per lentynas

Ėjo mergos karvių milžt
ir sutiko jautį
griebė jaučiui už kūlės
tas pradėjo bliauti

Ištraukos iš prof. V.Krėvės-Mickevičiaus knygos "Patarlės ir priežodžiai. Humanitarinio fakulteto tautosakos kom. leidinys", išleistos 1934 metais Kaune:

Adata ne bybis, ja mergos nepradursi. (Kamajai)
Aimanuoja, lyg jai adata, o ne bybiu būtų kūšį pradūrę. (Vabalninkai)
Apsigavo kaip merga bybio paragavus. (Pasvalio ap.)
Arklį pardavęs, birka žemės neišarsi. (Kupiškis)
Atsidavęs kaip kragas kūšiui. (Varėna)
Atsisveikino, kaip bybys su kūšiu- iki pirmos nakties. (Pasvalys, Biržai)
Aukščiau bybio nepašoksi. (Vabalninkai)
Baidosi, kaip sena merga bybio. (Vabalninkai)
Baidosi merga vaiką pasigauti, bet norisi bybio paragauti. (Valkininkai)
Bijo, kaip merga bybio. (Pasvalys)
Bybelė aruodan nežiūri. (Kupiškis)
Bybelė ne avelė, šieno jai nepaduosi. (Kupiškis)
Bybys aruodan nežiūri, ar bus duonos ar ne, tik po mergos kvartukus. (Babrai)
Bybys ne adata, o duria kaip iešmas. (Vabalninkai)
Bybys ne adata, o ką pradūrė, neužgis. (Pasvalys)
Bybys- ne ožys, karklais nepašersi. (Surviliškio v.)
Braunasi, kaip bybys kūšin. (Vabalninkų par.)
Būk drąsus su merga- po prijuoste ne krūmas, gyvatės ten nerasi, gal tik savąja pažaisi. (Vilkaviškio v.)
Davatkauna, kol bybio paragauna. (Vabalninkai)
Didelis į dydį, o mažas į bybį. (Alvitas)
Didžiuojasi, kaip bernas, kūšį nugalėjęs. (Alvito par.)

Ištraukos iš "Lietuvių kalbos palyginimų žodyno" (Vilnius, Mokslas, 1985, sudarytoja K.B.Vosylytė):

Pakalbėjo- kaip balon paperdė (negudriai)
Mala kaip telės papas (niekus)
Ilsisi kaip su meška pasiglamonėjęs
Ieško kaip šikti sumanęs saugios vietelės
Paraudo kaip vėžio parūrys
Apžėlęs kaip ožio pautai
Batviniai kaip šunies pautai (labai prasti)
Sublizgėjo kaip šuns pautai prieš saulę
Rengiasi kaip nuogas triesti dilgėlyne
Pasakė, lyg tvoron nusiperdė
Neatsiskiria kaip bezdalas su marškiniais
Ir dyvisis dabar kaip Laurinkus į arkliašūdį (Laurinkus- Lietuvos valstybės saugumo departamento direktorius)
Ištižęs kaip karvašūdis
Šaiposi lyg katė, į miltus pridirbusi
Spinda kaip kuilio kiaušiai
Lyja visą vasarą, kaip myžte myža
Tyli kaip į ausį myžamas
Sekasi, kaip nuo liepto šikt (blogai)
Neprisiruošia niekaip, kaip šikt nevalgiusi
Aš tau taip duosiu į kailį, kad tu šiksi kaip ūdra kačergomis (grasinimas)
Piktas kaip ubago šiktas
Dvokia iš burnos kaip iš kito šiknos
Ko tu valkiojies kaip kiaulės šikna po lentyną?
Tylėk kaip svečio šikynė
Susiraukė kaip senos bobos šikna
Didžiuojasi kaip šikna kermošiuje
Užspringo kaip šikna ašaka
Šaiposi kaip šikna per Velykas
Vyras be ūsų- kaip šikna prūso
Vėpčioja kaip šikna šieno
Apsiniaukė kaip šikna vasarojuje
Aš tave kaip šūdą ištėkšiu (grasinimas)
Kelia kaip šūdą ant šakių (nepelnytai garbina)
Duona rūgšti kaip meškos šūdas
Praskydo kaip šūdas, biednas kaip šūdas
Sukasi kaip šūdas eketėje
Tiko kaip šūdas į kelnes
Prikibo kaip šūdas prie šikynės
Riogso kaip šūdas patvoryje
Sėdi kaip šūdas po lapu (ramiai ir ilgai)
Stengiasi kaip šūdas šaldamas
Girto giedalas – kaip vištos triedalas
Taisosi lyg bebras į jūrą šikti
Eina kaip subinę užsipašinęs (labai greitai)
Guli kaip tris dienas trizniukavęs
Pijoko akys raudonos kaip šikančio šėtono

Ištraukos iš Lietuvių tautosakos lobyno IX. Jonas Balys „Mirtis ir laidotuvės“ ; 1981, psl.126:

1215. Gyvuliai nemiršta, ba jie nešventi ir nekrikštyti. Ir ant žydo neseka sakyt, kad miršta. (Liškiava, LTA 374c/1178)
1216. Kaip netinka sakyti, kad „žydas miršta“, taip nepridera sakyti , kad „bitelės kanoja (dvesta)“. Dvėsta kas neturi dūšios, o miršta – kas dūšią turi.(Tverečius, LMD I 474/855)

Lietuviškai English German

© 2004 (1999) Blevyzgos.lt | Visos teisės (tipo) saugomos