:: Pradžia
:: Analizai
:: Auksinės varpos
:: Bybio dainos
:: Blevyzgos
:: Kalbos pirtelė
:: Kempinligė
:: Klizma
:: Šūdų malūnas
:: Distrofikų arena
:: Nuorodos
:: Kontaktai

Boba su smegenais tinka į žmonas, o visos kitos tik seksui

„Imperatoriaus Dezdemonijaus sapnas“.

Neaišku kelių veiksmų tragedija

1 Scena:
(Prirūkytoje ir blankioje menėje, prie imperatoriaus Dezdemonijaus kojų knapso jo mylimiausias medžioklinis opšrus Tiubiterijus. Pats imperatorius kažką sapnuoja...)

Menė pilna užjūrio svečių... visi tokie gražūs ir išsipustę... Prašmatnios damos puikuojasi viena prieš kitą savo šūdinomis balinėmis sukniomis ir kitais pričindalais. Visi vaišinasi žuvyčių ikrais ir žuvinų sperma bei geria kumysą, čiačią, midųo, buratiną ir t.t... Menės pakraščiuose keli imperatoriškosios kavalerijos seržantai kirkina užjūrio mergšes-kekšes-paleistuves...
...Staiga su baisiu trenksmu įvirsta vidun prašmatniosios ir iščiustytos raudonmedžio durys, o vidun, spjaudydamasi ugnimis ir su plika akimi matoma blogio aura įlekia Hitlerio vėlė.
- Uuu!!! - Sustūgsta pastaroji; visi svečiai suakmenėja. - Aš atėjau tavęs o Dezdemonijau! Atmink savo nusidėjimą per praeitą Valentino dieną... Uuuoo!!! Kaip tu tuomet atėmei nekaltybę mergelei Magdoleninai iš Kupiškio-Kavarsko grafystės! Už tai tu ir būsi nubaustas - aš tau nurausiu tavo naglą bybį!!!
Visas perbalęs Dezdemonijus žengtelna atatupstas, bet užkliūva už Tiubiterijaus ir beviltiškai susmunka soste. Žaibo greitumu Hitleris stveria imperatoriaus genitalijas ir, staigiai pasukęs, išrauna su visomis šaknimis...
- Aaaa!!! - Pasigirsta siaubingas klyksmas. - Aaaghhh...

(Lauke gieda grigališkasis choralas: "Ateis diena, kai Dezdemonijus neteksiąs bybio. Tada ir jo imperijai ateis galas...")

2 Scena:
(Ta pati sušikta menė, bet viskas aptaškyta krauju. Dezdemonijus guli su iš skausmo ir įniršio perkreiptu veidu...)

- Aaaa!!! Sargyba!!! - švokščia imperatorius. - Stverkite  Hitlerių! laikykite jį... Jis nurovė man bybį...
- Imperatorius išprotėjo! - sušunka vyriausiasis asmens sargybinis.
- Pranašystė pildosi! Prakeikimas veikia! - progiesmiu užtraukia ceremonmeisteris.
- Jį apsėdo Bleiro ragana! - leptelna jaunėlis kardininkas.
- Ne, ne! - sušunka karys su alebarda. - Pažiūrėkit į opšrų Tiubiterijų!
O siaube! Pasostėje gulėjo mylimiausiasis Dezdemonijaus kovinis opšrus ir, piktai iššiepęs nasrus, laikie nukąstą imperatorias pimpalą...
- Nugalabyti jį! nugalabyti suka! - sustūgo imperatorius.
Net kelios ietys ir viena pasiklydusi sidabrinė kulka susmigo į vargšelio gyvuliuko kūną. Išleidęs paskutinę šūdų srovelę ir dar truputį pasitasęs opšrus nudvėsė.
Taip Dezdemonijus neteko 2 brangiausių dalykų pasaulyje: savo mylimiausio opšraus Tiubiterijaus... ir savo pimpalo, kuriuo jis ir pisdavo tą opšrų...

Pasak kitos (niekam nežinomos) legendos, Dezdemonijus dar įsistatė medinį protezą, bet tai jau nebeišgelbėjo jojo imperijos, kuri su laiku visai sunyko ir suskilo į keletą provincijų, kurias vieną po kitos nukariavo piktieji vestgotai...

Dabar, aišku, kyla klausimas... ko gi mus moko ši istorija?...

1. Nebūkite naivūs... jei Jahvė ar Buda norės jus nubausti, tai ir nubaus... jums netikėčiausiu būdu... pasirinkdama bet kokį įrankį (net ir mylimiausią opšrų)...
2. Kiek opšraus nešersi - vistiek į stepę žiūri...
3. Prieš vėją nepamyši...
4. Trumpiau tariant – nepersivalgykit raugintų kopūstų...

(c) priskiriama kažkokiems spuoguotiems Kauno paaugliams